Žemės ūkio – nė vieno

Einant į pabaigą pirmoms 50 Vyriausybės darbo dienų, šios savaitės trečiadienį žemės ūkio ministras neturėjo nė vieno viceministro, o užsienio reikalų – visus pristatė jau pačią pirmą savo darbo dieną. Kol vienur dirbama, kitur dar tik ieškoma, kas dirbs. Nuo ankstesnių kadencijų ministerijų kai kurios dabartinės labiausiai ir skirsis ilgai trunkančiomis politinės komandos paieškomis.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ar Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir į ministrų, ir viceministrų postus kandidatų buvo numatę. Tačiau Prezidentui atsisakius ministrais skirti į koaliciją pakviestos kontroversiškai vertinamos „Nemuno aušros“ narius, jiems priskirtų trijų ministerijų vadovų paieškos virto politiniu detektyvu. Ne kitaip ir su viceministrais. Turbūt nedaug rimtų ekspertų nori tapatintis su šia partija, kita vertus, „aušriečiai“ bando parūpinti postų savo partijos nariams, mat Prezidentas čia jau neturi veto teisės.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas šį trečiadienį savo politinėje komandoje teturėjo vienintelį žmogų – atstovą spaudai Justą Jaskonį. Užuot pasipildžiusi, jo komanda, atvirkščiai, sumažėjo, mat praėjusią savaitę atsisveikinta su vos dešimt dienų dirbusiu patarėju antikorupcijos klausimais Irmantu Baltūsiu. Kaip skelbė 15min.lt, šis ministrą apkaltino iš vienos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios institucijos vadovo gavus dovaną, kuri gali būti traktuojama kaip kyšis. Ministras savo patarėjo atleidimo priežastimi nurodė intrigų kūrimą, melavimą, nebuvimą darbe. Šis tai vadina melu ir sako, kad juo atsikratyta dėl ŽŪM pradėtos kovos su korupcija.

Beje, I. Baltūsis įsidarbino ne tik ŽŪM, bet ir dviejų „aušriečių“ padėjėju Seime. Šie taip pat skundėsi savo pagalbininko beveik nematę darbe, tad taip pat nutarė jį atleisti.

Politinę komandą žemės ūkio ministras tikėjosi suformuoti iki sausio vidurio, tačiau, pasak J. Jaskonio, dabar tikimasi tai padaryti dar per mėnesį. „Taip ilgai užtrunka dėl pažymų. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos, ar neturi administracinių pažeidimų, reikia laukti iki savaitės, o iš Valstybės saugumo departamento, ar leidžiama dirbti su slapta informacija, – ilgiau nei mėnesį. Kitos ministerijos pasirinko ne tokį saugų kelią – viceministrai jau dirba, nors neturi visų pažymų“, – aiškina ministro atstovas spaudai.

Pasak jo, dar metų pabaigoje užklausta ir apie į kanclerius numatytą Renatą Dūdonį, kuris 2016 m. po skandalo dėl 150 tūkst. eurų vertės sklypo Vilniaus centre užvaldymo buvo atleistas iš Vilniaus vystymo kompanijos vadovo pareigų.

I. Hofmanas į viceministrus pakvietė ir vieną iš savo pirmtakų – Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje 2019–2020 m. ŽŪM vadovavusį 2012–2024 m. Seimo narį Andrių Palionį. Į šį postą jį buvo delegavusi Socialdemokratų darbo partija, vėliau tapusi Regionų. Su ja jis pernai kandidatavo Seimo rinkimuose, tačiau liko už borto.

Formuojant politinę komandą, pasak J. Jaskonio, bendradarbiaujama ir su premjeru, ir su „Nemuno aušra“. „Tačiau aklo pasirinkimo nėra“, – tikina atstovas spaudai. Štai su siūlytu „aušriečiu“ Tomu Ambroza ministras susitiko, pasikalbėjo, tačiau šis pats atsisakė imtis tokios atsakomybės.

Kolegos: į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kancleres I. Ruginienė, anksčiau ėjusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas, pasikvietė joje administratore dirbusią R. Nuobaraitę. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Du iš trijų

Po sunkių teisingumo ministro paieškų lygiai taip pat sunkiai sekasi rasti ir viceministrų. Rimantas Mockus tik šią savaitę rado pirmąjį – teisininką Andrių Dubiną, anksčiau vadovavusį Kalėjimų departamentui, Laisvės atėmimo vietų ligoninei.

Trečioje „aušriečių“ ministerijoje – Aplinkos – einasi sparčiau. Beje, ministras Povilas Poderskis, pats buvęs Laisvės partijos narys, yra sakęs, kad kvietimo dirbti Vyriausybėje sulaukė iš premjero Gintauto Palucko, o su „aušriečių“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu pakalbėjo tik vėliau. Dabar ministras tikina, kad viceministrų partiškumas vertinamas kaip paskutinis faktorius, tačiau du iš trijų – „aušriečiai“.

Pernai su šia partija nesėkmingai dalyvavęs rinkimuose į Seimą 33-ejų Kastytis Žuromskas baigęs aplinkos apsaugos inžinerijos studijas, vadovavo konsultacinei mažajai bendrijai „Redplyta“, prieš tai po porą metų dirbo sutelktinio finansavimo bendrovėje „Profitus“ verslo plėtros vadovu.

Ramūnas Krugelis taip pat kandidatavo su „Nemuno aušra“. Anketoje jis nurodė anksčiau buvęs, beje, kaip ir ministras, Laisvės partijos narys. Kandidatuodamas R. Krugelis prisistatė kaip laikinai nedirbantis. Pagal išsilavinimą aplinkos inžinierius iki 2023 m. trumpai dirbo Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovo pavaduotoju, iki tol beveik keturiolika metų vadovavo Metelių regioninio parko direkcijai.

Kaip skelbė BNS, R. Krugeris buvo teisiamas dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. 2008 m. dviejų regioninių parkų vadovai, neįforminę kaip tarnybinių pareigų vykdymo, išplaukė į ežerą ieškoti brakonierių tinklų ir, apvirtus valčiai, nuskendo. R. Krugelis ir kito parko atstovė po nelaimės suklastojo dokumentus, norėdami jais įteisinti reidą ir siekdami taip pagelbėti žuvusiųjų artimiesiems. Nors teismas konstatavo kaltinamuosius padarius nusikaltimus, jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prezidentūros desantas ministerijų politinėse komandose unikaliai gausus – jose dirba penki buvę G. Nausėdos kadencijos prezidentūros darbuotojai.

Trečioji aplinkos viceministrė teisininkė Giedrė Ričkutė – nedažnas atvejis, kai praėjusią kadenciją dirbęs šiame poste išlieka jame ir po rinkimų. Ji taip pat yra buvusi Nacionalinės žemės tarnybos kanclere, laikinąja direktore, vadovavo Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo skyriui.

Demokratų lesyklėlės

„Vardan Lietuvos“ jai priskirtų dviejų ministerijų politinėse komandose, tiesa, ne viceministrų postuose, rado vietos ir visai plejadai rinkimus pralaimėjusių bendrapartiečių.

Energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis turi patirties nacionalinio saugumo, vidaus ir užsienio politikos srityse, anksčiau yra buvęs vidaus reikalų ministro ir ministro pirmininko patarėju. Jis įgijęs Europos studijų reikalų bakalauro laipsnį Mastrichto universitete Nyderlanduose, geopolitikos ir teritorinio saugumo magistro laipsnį Londono karališkajame koledže.

Viceministrė Edita Gudauskienė iki šiol dirbo nekilnojamojo turto plėtojimo kompanijose „Kaita Group“, „Omberg“ ir „Civinity“, kur vadovavo pardavimo komandoms ir buvo atsakinga už ilgalaikę strategiją, dar anksčiau – bendrovėje „Energijos skirstymo operatorius“. Trečias viceministras Airidas Daukšas pastaruoju metu dirbo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Teisės departamento vyriausiuoju patarėju, laikinai ėjo Dujų ir elektros departamento direktoriaus pareigas.

Daug patirties turi ir pats energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, į šį postą grįžęs po vienos kadencijos pertraukos. Gal todėl, kad jam patarimų nebereikia, leido jį delegavusiems demokratams iš ministerijos padaryti vadinamąją savų lesyklėlę? Kažin, ar daug ministrui galės patarti patarėjas, „Vardan Lietuvos“ atstovas Alvydas Sakavičius, lig šiol dirbęs projektų vadovu statybos srities bendrovėje „Bonmeta“, teturinčioje vieną apdraustąjį. Tiesa, 2019–2020 m. jis jau dirbo tuomečio energetikos ministro Ž. Vaičiūno patarėju, o prieš tai metus – Seimo nario patarėju. Į šį postą jis atėjo iš statybos bendrovės „Utenos ST“, kuri likviduota bankrutavus.

Energetikos asui patarinės ir buvusi Seimo narė demokratė, anksčiau „valstietė“ Laima Nagienė, šįsyk mandato rinkimuose nelaimėjusi. Tiesa, praėjusią kadenciją ji dirbo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje.

Ministerijos kanclere tapo taip pat rinkimuose nesėkmę patyrusi dar viena demokratė, tiesa, anksčiau buvo socialdemokratė, teisininkė Rasa Kiūdytė, praėjusią kadenciją dirbusi Seimo nario patarėja.

Praba: sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė turi keturis viceministrus, tarp jų – dvi profesorės, daug patirties turinčios gydytojos. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Ta pati schema

„Vardan Lietuvos“ priskirtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) vadovo Luko Savicko komandoje – ta pati schema: viceministrai – ekspertai, o patarėjai – bendrapartiečiai.

Beje, EIMIN – kol kas viena iš dviejų ministerijų, turinti keturis viceministrus. Pagal Vyriausybės įstatymą – tai maksimalus jų skaičius. Kaip informavo Vyriausybės spaudos tarnyba, kiek jų turėti iki šios ribos sprendžia kiekvienas ministras.

Viceministrė Agila Barzdienė lig tol buvo prezidentūros kanclerė. Prezidentūros desantas ministerijų politinėse komandose unikaliai gausus. Ji buvo viena iš programos „Kurk Lietuvai“ iniciatorių, iki 2021 m. jai vadovavo. Marius Stasiukaitis pastaruosius šešerius metus dirbo užsienio investicijų plėtros agentūroje „Investuok Lietuvoje“, Andžejus Trachimovičius pastaruoju metu vadovavo įmonei „AIT Solutions“, anksčiau EIMIN ėjo įvairias pareigas. „Vardan Lietuvos“ narys Darius Indriūnas buvo Turto banko valdybos pirmininkas, kelių valstybės įmonių valdybų narys ir valdybos pirmininkas.

Kažin, ar daug patarimų iš patarėjų gali tikėtis ir L. Savickas. Silva Lengvinienė – buvusi „Laisvės ir teisingumo“, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, o dabar „Vardan Lietuvos“ narė, pernai Seimo rinkimus pralaimėjo, bet be darbo neliko. Beje, Seime ji buvo Švietimo ir mokslo, Kultūros komitetuose, iki politinės veiklos taip pat dirbo švietimo, profesinio mokymo srityje.

Daugelyje socialdemokratų valdomų ministerijų viceministrų schema tokia pati – vienas jų yra šios partijos narys.

Kita patarėja – 26-erių buvusi socialdemokratė, paskui – demokratė Fausta Roznytė, studijuodama Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute tespėjusi tuo pačiu metu padirbėti dviejų Seimo narių iš „Vardan Lietuvos“ patarėja. Jai rinkimai pernai taip pat buvo nesėkmingi.

Į postus sugrįžta

Iš socialdemokratų ministrų sunkiausiai komandą lipdo Šarūnas Birutis. Kultūros ministerija trečiadienį turėjo vieną viceministrę – į šias pareigas po kadencijos pertraukos grįžtančią lig tol Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinės direktorės pavaduotoja dirbusią kultūros paveldo vadybos ekspertę dr. Ingridą Veliutę.

Tik du viceministrus kol kas turi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Jais tapo ligšiolinė Mykolo Romerio universiteto vicerektorė studijoms dr. Regina Valutytė ir 1996–2000 m. Seimo narys, o nuo 2001-ųjų ėjęs įvairias pareigas, taip pat ir viceministro, pastaruoju metu – ministerijos Sporto grupės vadovo, socialdemokratas dr. Rolandas Zuoza.

Beje, daugelyje socialdemokratų valdomų ministerijų viceministrų schema tokia pati – vienas jų yra šios partijos narys.

Į viceministro pareigas svarstyta ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento Gintaro Jasiūno kandidatūra, tačiau jis atsisakė, kai buvo sulaikytas neblaivus prie vairo.

Kitose socialdemokratų kompetencijos ministerijose politinės komandos daugmaž baigtos formuoti. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė turi jau keturis viceministrus. Į Vyriausybę pakviesta kaip vadinamoji technokratė – savo srities ekspertė, ir į savo komandą ji pakvietė medikų. Viceministrėmis tapo per 30 metų patirties medicinoje turinti Kauno klinikų gydytoja, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Laimutė Vaidelienė, beje, 2014–2016 m. jau dirbusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministre, ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, Santaros klinikos kardiologė dr. Jelena Čelutkienė.

Vienas viceministrės postas patikėtas politikei – socialdemokratei, Vilniaus miesto tarybos narei Nerijai Stasiulienei. Ši teisininkė turi 20 metų patirties SAM. Nuo 2017 m. ji dirbo Seimo nario, vėliau Seimo vicepirminko patarėja. Ketvirtas viceministras Daniel Naumovas iki šiol ėjo asociacijos „LithuaniaBIO“ valdybos nario, „Vilnius Tech“ docento partnerio, Vilniaus universiteto Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjo-vyresniojo tyrėjo pareigas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius vieną viceministrą pasiliko iš ankstesnės kadencijos – Darių Sadecką, ministerijoje dirbantį jau 23-ejus metus. 2016–2020 m. jis buvo viceministru, praėjusią kadenciją – ministrės patarėju, o nuo pernai birželio vėl paskirtas viceministru. Tai antras atvejis šią kadenciją, kai postą išsaugojo ligšiolinis viceministras.

Kitas viceministras Kristupas Vaitiekūnas pastaruosius porą metų dirbo bendrovėje „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovu, prieš tai – analitiku ir vyr. projektų valdymo specialistu Nacionaliniame vėžio institute.

Socialdemokratas Valentinas Gavrilovas 2014–2016 m. jau buvo viceministru, tik kitoje ministerijoje – Sveikatos apsaugos. Pastaruosius ketverius metus jis individualiai vykdė teisinę veiklą – teikė teisines konsultacijas teisėkūros, komercinės ir tarptautinės teisės ir kitose srityse.

V. Gavrilovas suskubo pagarsėti žiniasklaidai paskelbus, kad prieš kelerius metus feisbuke Pergalės dienos proga jis sveikino ne gegužės 8-ąją, kurią mini Europa, o 9-ąją, kartu su Rusija. Viceministras tikino, kad yra lojalus Lietuvai, bet gegužės 9-ąją minėsiąs ir toliau, nes ši diena svarbi jo šeimai. Prezidentas per savo patarėjus perdavė nuomonę, kad, atsižvelgiant į pareigas, kurias jis pradeda eiti, tokia pozicija nesuprantama ir nepateisinama. Galų gale V. Gavrilovas pažadėjo, kad nuo šiol jo šeima karo aukas pagerbs kartu su Europa.

Tęstinumas: finansų ministras R. Šadžius pasiliko vieną viceministrą iš ankstesnės kadencijos – D. Sadecką. Toliau darbą tęsia ir aplinkos viceministrė G. Ričkutė. / R. Riabovo / BNS nuotr.

Buvę bendradarbiai

Baigė formuoti savo politinę komandą ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Viceministrė Aušra Putk ministerijoje dirbo patarėja, vadovavo Socialinio dialogo skyriui. Deimantė Bukeikaitė iki šiol vadovavo „Lietuvos Caritui“, jame dirbo keturiolika metų. Rita Grigalienė lig tol dirbo Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro teisininke konsultante. Ji – socialdemokratė, Tauragės tarybos narė, buvo Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio padėjėja.

Į ministerijos kancleres I. Ruginienė, anksčiau ėjusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas, pakvietė joje administratore dirbusią Rasą Nuobaraitę, koordinavusią projektus, susijusius su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos veikla. Ji baigusi archeologijos bakalauro studijas, Utenos kolegijoje įgijusi teisininkės išsilavinimą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius į savo komandą viceministru pasikvietė Gintarą Aliksandravičių – vyresnįjį patarėją iš Susisiekimo ministerijos, kur ir pats daug metų dirbo. Anksčiau G. Aliksandravičius vadovavo Lietuvos kelių policijos tarnybai.

Viceministras ekonomistas Vaidotas Jakštas anksčiau dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente. Alicija Ščerbaitė – Šalčininkų rajono tarybos narė, prieš tai dirbo Lietuvos energetikos agentūroje. Ji buvo Darbo partijos Šalčininkų skyriaus pirmininkė, buvo jos kandidatė į Šalčininkų merus, bet nuo pernai ji – socialdemokratė.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis į viceministrus pasirinko bendrapartietį socialdemokratą Roderiką Žiobaką, lig tol dirbusį jo, kaip Seimo nario, patarėju, 2009–2012 m. jis buvo prezidento konsultantas. Teisininkas Juras Taminskas dirbo patarėju Lietuvos savivaldybių asociacijoje, Seime, Seimo kontrolierių įstaigoje. Teisininkas Julijus Glebovas pastaruosius ketverius metus dirbo komercijos atašė Lietuvos ambasadoje Nyderlandų Karalystėje, yra dirbęs „Lietuvos geležinkeliuose“.

Prezidentūros desantas

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė viceministru paskyrė ligšiolinį Prezidento patarėją nacionaliniam saugumui Tomą Godliauską. Jis per 20 metų dirbo Lietuvos kariuomenės karininku įvairiuose Lietuvos kariuomenės struktūriniuose padaliniuose, buvo Sausumos pajėgų vadovybės štabo viršininko pavaduotojas logistikai.

Viceministras dr. Karolis Aleksa iki šio paskyrimo buvo Lietuvos atstovybės NATO gynybos patarėju. Jis turi ilgametės vadovavimo patirties gynybos politikos ir planavimo, tarptautinių ryšių srityje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).

Vokietijos kovinės brigados įsikūrimą Lietuvoje, mūsų kariuomenės infrastruktūros ir logistikos projektus kuruos 20 metų vadovavimo patirties turinti nepriklausoma valdybų narė ir pirmininkė Orijana Mašalė.

Iš patyrusių ekspertų komandos konteksto kiek iškrinta KAM kancleris: 34-erių teisininkas Dainius Ivoškis – socialdemokratas, su šia partija kandidatavo, bet nesėkmingai, į Seimą, yra Kelmės rajono tarybos narys. Ketverius pastaruosius metus dirbo teisininku statybos bendrovėje „Pajūrio šaltinis“, teikiančioje inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos paslaugas, atliekančioje žemės, aplinkos tvarkymo ir kelių statybos darbus. D. Ivoškis kandidato į Seimą anketoje nurodė esąs ūkininkas, turįs savo ūkį.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys jau tą pačią dieną, pernai gruodžio 12-ąją, kai prisiekė G. Palucko Vyriausybė, pristatė savo tris viceministrus. Tiesa, ministerija ironiškai pavadinama prezidentūros filialu, nes jos vadovų komandoje – net trys buvę Prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. Ne tik pats ministras, bet ir viceministras Sigitas Mitkus, taip pat ministro atstovė spaudai Kristina Belikova.

Kiti du viceministrai – kaip ir S. Mitkus, ilgametės diplomatijos patirties turintis Julius Pranevičius ir buvusi teisingumo viceministrė dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė. Jie iš karto pradėjo darbus, nes, skirtingai nei kai kuriems kitų ministerijų viceministrams, mokytis pradžiamokslio nereikėjo.