Krizės baudžia, bet nemoko

Pagaliau sužinosime, kiek mokesčių mokėtojams kainavo COVID-19 karantinai. Kiek šimtų milijonų eurų mesta ekonomikai gelbėti. Ir kiek dešimčių milijonų eurų paramos finansinėje agonijoje pandemiją sutikęs žlungantis verslas negrąžins valstybei. Ir kiek nebeprisikelsiančioms įmonėms įvairiausių atidėtų mokesčių nebus sulaukta.

Rugpjūčio pabaigoje išdalyta paskutinė parama, o nuo rugsėjo mokesčių inspekcija skaičiuoja per pandemijos krizę išgyvenusius ir kritusius verslo viščiukus. Kai baigs, bus matoma, kokio masto banga per pusantrų metų su COVID-19 nusirito per Lietuvą.

Ekonomistai, finansininkai ir politikai mėgsta akcentuoti, kad iš kiekvienos krizės pasimokome. Niekas nieko nepasimoko. Buvo 1999-ųjų Rusijos krizė, deja, nemaža dalis mūsų įmonių ir toliau glaudžiai susijusios su Rytų šalimis kaimynėmis. Pavyzdžiui, Baltarusija. Dabar bėdoja, kad tai labai stipriai kirs per kišenę tiek dėl europinių sankcijų kaimynėms, tiek dėl kaimynių sankcijų mums. Žinoma, geopolitinius procesus prognozuoti nelengva. Tačiau įmanoma. Po paskutiniųjų Aliaksandro Lukašenkos rinkimų kilus įtampai ir Baltarusijoje, ir tarptautinėje erdvėje, bet kurį ekonomistą, besidomintį naujienomis, turėjo aplankyti nuojauta, kad ten pavojinga.

Ekonomistų raminimai, kad būsto burbulai negresia, nes auga vidutinis atlyginimas, veikia kaip narkotikas.

Buvo 2009-ųjų krizė. Pokšintys būsto kainų burbulai sugriovė daugybę svajonių pilių. 2019-ųjų pandemijos krizė atskleidė, kad nekilnojamojo turto kainos taip pat atitrūksta nuo realybės. Už suklypusį tvartelį, kažkodėl vadinamą sodyba, prašoma kosminės kainos. Ir jeigu būtų tik prašoma… Ir mokama. Ekonomistų raminimai, kad būsto burbulai negresia, nes auga vidutinis atlyginimas, veikia kaip narkotikas – formuoja baimę (o gal lūkestį), kad viskas tik brangs. Tie, kurie perka sau, tiki sutaupysiantys anksčiau įsigiję, perpardavinėtojai mano irgi laimėsią, nes atsikratę butų, namų, sodybų ar sklypų uždirbs.

Bet. Tie patys ekonomistai patys sau prieštarauja. Kalbėdami apie didėjančius atlyginimus kritikuoja šį staigų kilimą, mat darbo našumas auga taip lėtai, tarsi dekoratyvinis medis bonsas.


Šiame straipsnyje: krizėekonomikapandemija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis  portretas
Taigi, būsto pirkėjų entuziazmas begalinis , kosminis statybininkų ir kitų komunikacijų montuotojų gobšumas , žemas darbo našumo augimas, menkos krizės krizės atveju visas tas statomas šunbūdes užmiesčiuose pavers panašiais objektais ,kaip komunizmo laikais fermas , kurių nenugriautus likučius dar matome iki šiolei.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    2
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių