Kosovas. Pabaigos pradžia

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui (1939–1945), raudonieji Jugoslavijos partizanai iš buvusios daugiatautės monarchijos teritorijų sukūrė socialistinį šešių respublikų (Slovėnija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija bei dab. Šiaurės Makedonija) bei dviejų autonominių regionų (Kosovas bei Voivodina) federacinio pobūdžio darinį.

Naujoje komunistinėje šalyje kiekvienas administracinis vienetas turėjo savo atskirą prezidentą, ministrą pirmininką ir partijos sekretorių, taip pat – Konstituciją bei Aukščiausiąjį Teismą, tačiau federaciniu lygmeniu naujosios valstybės galia priklausė vieninteliam asmeniui.

Josipas Broz Tito (1892–1980), pasitelkęs autoritarinio pobūdžio metodus ir asmeninį žavesį, valdė komunistinę Jugoslaviją net 35 metus. Kartais jis būdavo griežtas, ir jo rūstybę užsitraukę asmenys prarasdavo privilegijas, sėsdavo į kalėjimą ar net patekdavo į mįslingas avarijas, o kartais jis subtiliai nusileisdavo ir iš dalies pritardavo protestuotojų kaprizams per valstybinę TV. Tiesa, vėliau aktyvistai lėkdavo lauk iš aukštųjų mokyklų, kai kurie atsidurdavo už grotų, tačiau iš dalies jų politiniai reikalavimai būdavo patenkinami.

1980 m. gegužės 4-ąją raudonasis maršalas visam laikui iškeliavo į šviesų socialistinį rytojų, o Jugoslaviją (kaip ir jos vyresniąją seserį SSRS) supurtė ekonominis krachas. Vis labiau pradėta abejoti socializmo ir federacijos nauda, o daugelį metų gniaužtos nacionalistinės ir separatistinės nuotaikos vėl ėmė lįsti į paviršių.

Beveik 20 metų trukusi komunistinės Jugoslavijos agonija prasidėjo Kosove. Jau daugelį metų šiame vargingame regione didžiąją gyventojų dalį sudarė musulmonai albanai. Skirtingai nei tą pačią religiją išpažįstantys bosniai, albanai veikiausiai nėra slavai, tačiau jų tikslios etninės šaknys vis dar apgaubtos paslapčių.

Kosovo albanų netenkino jų turimos autonominio regiono teisės, jie reikalavo visaverčio Respublikos statuso, tačiau tuo pat metu savo interesų šiame krašte turėjo ir Serbija. Iki šiol yra tikima, jog Kosovas iki musulmonų įsigalėjimo buvęs svarbus serbų kultūros ir stačiatikybės centras, kuriame 1389-aisiais serbų princo Lazaro (1329–1389) vadovaujama armija susirėmė su osmanų sultono Murado (1326–1389) pajėgomis.

Be to, Kosovo serbų mažuma jautėsi diskriminuojama ir garsiai kalbėjo apie albanų neva vykdomus žudymus, stačiatikių maldos namų ir kapaviečių išniekinimus, moterų prievartavimus. Savo ruožtu albanai atrėždavo, jog visa tai – melas, maskuojantis serbų siekį perimti regiono kontrolę.

1987 m. pavasarį Serbijos prezidentas Ivanas Stamboličius (1936–2000) į Kosovą išsiuntė savo dešiniąją ranką – Slobodaną Miloševičių (1941–2006). Šio vizito metu vietiniai serbų nacionalistai, iš anksto atsivežę net du sunkvežimius akmenų, įsivėlė į konfrontaciją su Kosovo policininkais.

Legendos byloja, jog, išgirdęs triukšmą, S.Miloševičius išėjo iš pastato, kuriame vyko intensyvi vietinių albanų ir serbų aktyvistų diskusija. Kažkas pribėgo prie politiko ir, stebint filmavimo kameroms, graudžiu balsu pradėjo vaitoti: "Drauge Slobodanai, albanai žmones muša." Išgirdęs tai, ponas S.Miloševičius ilgai ir prasmingai tylėjo žvelgdamas į priekį nieko nesakančiu žvilgsniu.

Galiausiai atsitokėjęs, jis pagrūmojo pirštu ir išrėžė legenda tapusią frazę: "Daugiau jūsų niekas nebemuš." Tuo metu priešais televizijos kameras įvyko transcendentinė viešųjų ryšių metamorfozė. Uolus komunistinis funkcionierius, daugelį metų tūnojęs nomenklatūrinės biurokratijos pelkynuose, staiga apsireiškė naujojo Serbijos skaistybės gelbėtojo amplua. Prasidėjo intrigomis bei serbišku šovinizmu dvelkiančia populistine retorika grįstas naujo mesijo žygis į Jugoslavijos valdžios olimpą.

Jis ne tik įtvirtino savo šalininkų dominavimą institucijose bei išstūmė į politikos paraštes I.Stamboličių, bet ir pradėjo diskriminacinio pobūdžio reformas Kosovo albanų atžvilgiu. Regiono autonomija buvo panaikinta, albanų tautybės funkcionieriai keičiami S.Miloševičiaus šalininkais, o kai kurie musulmonų lyderiai netgi buvo suimti ir teisiami. Būtent šis likimas ištiko Kosovo komunistų prezidentą Azemą Vllasi (1948).

Pergalingą Slobodano žygį sustabdė maištingi XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos vėjai, kurie taršydami visą komunistinį Rytų Europos bloką neaplenkė ir Jugoslavijos. Daugelyje Federacijos respublikų buvo nuspręsta atsisakyti socialistų dominavimo ir surengti daugiapartinius rinkimus. Šis sprendimas, nors ir kėlęs S.Miloševičiui nerimo, tik įtvirtino jo dominavimą Serbijoje. Tačiau dviejose turtingiausiose ir pažangiausiose Jugoslavijos respublikose – Slovėnijoje bei Kroatijoje taip pat iškilo nuosaikesnę nacionalistinę ir separatistinę retoriką vartojusios polinės jėgos su Milanu Kučanu (1941) bei Franjo Tudjmanu (1922–1999) priešakyje.

1991 m. birželio 25-ąją abi katalikybę išpažįstančios šalys paskelbė išstojančios iš Jugoslavijos. Slovėnijos likimas buvo išspręstas per 10 dienų. Vangi ir sutrikusi federacinė Jugoslavijos armija, de facto tapusi S.Miloševičiaus kariuomene, vyriausybės pavedimu turėjo perimti Slovėnijos pasienio kontrolę, tačiau slovėnų savanoriams bei policijai pavyko užblokuoti kelius ir įkalinti Jugoslavijos karius savo žemėse.

Visiškai kitokia padėtis buvo Kroatijoje, kurioje gyveno gausi serbų diaspora, atsisakiusi paklusti F.Tudjamano valdžiai. Užsitikrinus visokeriopą S.Miloševičiaus režimo paramą bei palaikymą, Kroatijos viduje buvo įkurta separatistinė Krajinos Respublika, kurios pirmuoju prezidentu tapo stomatologas Milanas Babičius (1956–2006).

Dubrovnike, Vukovare ir daugelyje kitų vietovių užvirus aršioms kovoms, Krajinos serbams pavyko per gana trumpą laiką užimti bene trečdalį visos Kroatijos teritorijos. Atrodė, kad kroatai ilgam prarado savo žemes, tačiau 1995 m. gegužę ir rugpjūtį vykusių operacijų "Blyksnis" ir "Audra" metu jiems pavyko atgauti užimtų kraštų kontrolę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nordland

nordland portretas
rezultate europa turi didziuli hemoroju, kosovo pavidalu. si pseudo valstybe, realybeje yra jav kolonija, kurioje isikure turbut pati didziausia amerikos karine baze. kad nekiltu jokiu nesusipratimu, i kolonijos valdzia pastate karo nusikalteli, kuriam nera jokio kito pasirinkimo, kaip tik tarnauti savo globejams.

lkauniete

lkauniete portretas
[[U2 ar3 --kvakstt;];; zinau serbus --jie nesidalins su jokiais albanais Kosova,,nes jie skaito tas zemes Serbijos,, ir isviso tos tautos ---tai ne europieciaii===neramios sielos,drastiski zmones,kazkada susimaise su turkais atejunais---kalnu ereliaiir grazioso moterys.Visada su malonumu skaitau L.Dykovo straipsnius,,sviesi jauno zurnalisto galva [kaip Agata Kr. --detektyvus!!]] L.D narplioja istorinius ivykius ,,straipsniai nuteikia maloniai ir yra vietos pamastymams..Aciu.

Sanimideg

Sanimideg portretas
Albanai i Kosova atejo kaip uzgrobikai is savo tevynes Albanijos nuo 1689 m. ir praktiskai per 300 m. sugebe arba isvalyti arba nuzuditi serbu dauguma. Ta pati daro ir vakaru Jugoslavijos Makedonijoje.
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Didysis politinis mačas
    Didysis politinis mačas

    Estai ir vėl mus aplenkė. Šįkart stulbinamai kūrybišku politiniu mąstymu. Estijos prezidentė ponia KK pastarųjų dienų vizitui pasirinko ne Pasaulinį ekonomikos forumą Davose ar Holokausto forumą Jeruzalėje, o Karaliaus Jurgio salą A...

    2
  • Aukso lesyklos testas
    Aukso lesyklos testas

    Ar gali būti kas bendra tarp princo Harry ir Vladimiro Putino? Gali, ir dar kaip. Kone vienu metu abu parodė, kokios skirtingos gali būti visuomenės ir kokie skirtingi gali būti kiekvieno iš mūsų pasirinkimai. ...

    4
  • Lietuva ant plento
    Lietuva ant plento

    Aišku, ant Lietuvos ašies galo sukasi susisiekimo ministro kepurė. Susišūkčioja Prezidentūra su Seimo Kultūros komitetu. Prezidentas šaukia, ministras turi trauktis iš kelio! Komiteto pirmininkas atkerta, Jūsų Ekscelen...

    2
  • Europos valstybės turi ieškoti simbolinės ir praktinės atsvaros Kinijai
    Europos valstybės turi ieškoti simbolinės ir praktinės atsvaros Kinijai

    Minsko tarptautiniame oro uoste ženklai užrašyti trimis kalbomis: rusų, anglų ir kinų. Man sakė, kad tokiu būdu ne tiek stengiamasi, kad svečiai iš Kinijos jaustųsi patogiai, kiek priminti atvykėliams iš Rusijos, jog net ir jų k...

    5
  • Pasvajonės mokytojo tema
    Pasvajonės mokytojo tema

    Nuolat ieškau knygos, kurią galėčiau skaityti visą gyvenimą atrasdamas vis kažką nauja. Jų, kaip tikrų draugų, nėra ir negali būti daug. Tai kūrinys, su kuriuo gali nuolat augti. Esant progai, savo mokiniams linkiu niekada neužaugti. Tai r...

    3
  • Pirmyn – į gatvių baikonūrus
    Pirmyn – į gatvių baikonūrus

    Į Kuršių marias tekėjusių sąžinės fekalijų šokas į šoną nudelbė žaliųjų rodyklių kliedesį. Tačiau jokie pagaugai dėl "Grigeo" neužgoš košmarų miestų gatvėse – nuėmus žaliąsias rodykles...

    7
  • Žaizdota kasdienybė
    Žaizdota kasdienybė

    Šią savaitę pasitikrinome, ką mums reiškia per beveik tris dešimtmečius nutolusi Sausio 13-oji. Nors ir pasigirdo nerimo gaidelių, kad tautiečių atmintis trumpa, šiandienėje Lietuvoje tai – viena svarbiausių tautinio ...

  • Švirkšto broliai
    Švirkšto broliai

    Kad ir kiek vilką maitintum, vis tiek į mišką žiūrės. Šią lietuvių liaudies išmintį mūsų sportininkai supranta savaip: kad ir kiek draustum dopingą, mes vis tiek ragausime. Ne dėl to, kad skanu, o todėl, kad pelninga. ...

    2
  • Patrioto prekės ženklas
    Patrioto prekės ženklas

    Slinko pirmieji Didžiojo karo (1914–1918) mėnesiai. 1914 m. rugsėjo 5 d. Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodė naujas leidinio "London Opinion" numeris, ant kurio viršelio buvo pavaizduotas autoritetingai atrodantis, uniformuotas ...

    10
  • 12 prognozių, juodvarniais lakstančių
    12 prognozių, juodvarniais lakstančių

    Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet? ...

    2
Daugiau straipsnių