Prieš porą savaičių besibaigiant Seimo pavasario sesijai, atsitiko vienas graudžiai juokingas dalykas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai negalėjo susitaikyti su pralaimėjimu per balsavimą dėl Konstitucijos pataisos, kuri kitaip apibrėžtų šeimos sampratą – susietų ją pirmiausia su santuoka.

Pritrūko vos vieno balso, kad tokiai pataisai būtų pritarta per pirmąjį balsavimą. Už ją buvo 93 Seimo nariai. Konstitucijai pataisyti reikia dviejų trečdalių parlamentarų palaikymo. Seime iš viso yra 141 vieta. Vadinasi, du trečdaliai balsų yra 94 mandatai.

Bet konservatoriai po tokio vos vieno balso pralaimėjimo pabandė nesudėti ginklų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai gavo jų paklausimą išaiškinti, ką reiškia "du trečdaliai Seimo narių". Atkreiptas dėmesys, kad dabar dvi parlamentarų vietos yra laisvos ir Seime faktiškai yra tik 139 nariai. Vadinasi, pasak TS-LKD atstovų, du trečdaliai turėtų būti skaičiuojami nuo 139 Seimo narių.

Jeigu taip, tuomet, anot konservatorių, 93 Seimo narių balsai kaip tik ir yra du trečdaliai nuo esamo parlamentarų skaičiaus. Taigi, TS-LKD tvirtinimu, Konstitucijos pataisai pritarta.

Konstitucinės teisės žinovai ir šiaip politinį gyvenimą akylai sekantys žmonės tokį konservatorių kreipimąsi į etikos ir procedūrų sargus iškart pavadino bergždžiu laiko švaistymu. Nes iki šiol visuomet visi kvalifikuotos daugumos reikalaujantys balsavimai būdavo skaičiuojami nuo Konstitucijoje numatyto Seimo narių skaičiaus – 141, nepaisant to, kiek tuo metu faktiškai vietų parlamente yra užimta.

Kas atsitiko, kad konservatoriams staiga iškilo toks kvailokas klausimas?

Viskas paprasta – valdantieji tiesiog niekaip nenorėjo pripažinti pralaimėjimo jiems principiniu šeimos sampratos klausimu.

Todėl, kaip sakoma, ir ieškojo smegenų užpakalinėje kūno dalyje.

Etikos komisija konservatoriams atsakė rimtai – nusiraminkite ir nešvaistykite laiko tokiais savo klausimais, nes dauguma buvo, yra ir bus skaičiuojama tik nuo Konstitucijoje numatyto Seimo narių skaičiaus.

Ironiškiau žvelgiant į visą šią istoriją būtų galima gaižiai pajuokauti, kad, regis, neturintys ką veikti konservatoriai galėtų Etikos komisijos paklausti dar kokių nors savaime suprantamų dalykų, pavyzdžiui, ar tikrai Joninių naktis yra trumpiausia arba ar tikrai Žemė apvali?

Teisingai pastebėjo vienas interneto komentatorius: "konservatoriai pasižymi tuo, kad dažnai įrodinėja neįmanomus dalykus". Arba kitas, parašęs, kad Seimo nariai, matyt, "visai nebeturi ką veikti, jeigu užsiima tokiomis nesąmonėmis, lyg nebūtų kitų problemų šalyje, tik tai, kaip suskaičiuoti parlamentarus".

TS-LKD tokiu savo paklausimu etikos sargams susitapatino su radikaliais pareiškimais garsėjančiu Egidijumi Klumbiu. Šis politikas prieš kelerius metus parengė nuostabą sukėlusį paklausimą Konstituciniam Teismui, ar šis Teismas yra teismų sistemos dalis.

Konstitucijos sargai tada priėmė šį paklausimą ir po kurio laiko jį išnagrinėję pateikė E.Klumbiui atsakymą su sunkokai slepiama ironijos gaidele: "Prielaida, esą Konstitucinis Teismas nėra teismas, kertasi su paties pareiškėjo prašymo šioje byloje logika: jeigu, kaip teigia pareiškėjas, Konstitucinis Teismas nėra teismas, nesuprantama, kodėl pareiškėjas kreipiasi būtent į šį teismą, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja vienos iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų priimtas teisės aktas."

Po to atvejo E.Klumbys daugiau nebesikreipė į Konstitucinį Teismą su keistais paklausimais. Matyt, suprato, kad neverta gėdingai gaišti laiko.