Ar tai reiškia, kad latviai durnesni? Ne, tai reiškia, kad pas mus karalius – be „triusikų“. Prisidengiant automobilių judėjimo greičio keliamu pavojumi, Lietuvoje išplėtotas didelis biznis, privatiems asmenims kasmet atnešantis nekuklius pinigus vien už tų įrenginių priežiūrą, jau neskaičiuojant pačių matuoklių įsigijimo išlaidų.

O ir ankstesni įsigijimai kelia klausimų, į kuriuos dar ir šiandien nėra atsakyta. Kaip buvo perkami kai kurie itin brangūs matuokliai? Tiesiai iš gamintojų ar per tarpininkus, tarp kurių – ir fiziniai asmenys?

Anot Seimo nario A. Bagdono ir Valstybės kontrolės, pas mus kas trečias greičio matuoklis įrengtas nesilaikant „Via Lietuvos“ patvirtintos tvarkos, 29 sumontuoti pusiau nelegaliai, neefektyviai išleista beveik milijonas eurų, o daugybėje vietų įrenginiai veikia neefektyviai.

Kaip kitaip gali būti, jei matuokliai stovi net kiemuose arba ten, kur sumontuoti greičio kalneliai?

Visas šis pasipinigavimas dangstomas kova už saugų eismą ir žmonių gyvybes. Pasitelkiama ir širdį verianti statistika, vardijant žuvusiųjų skaičius. Tačiau niekas nekalba apie tai, kiek tų žmonių žuvo dėl duobių keliuose, dėl kraupios būklės neasfaltuotų kelių, dėl tvorų nuo gyvūnų nebuvimo ir kelių nepriežiūros žiemą.

Būtent ši statistika kažkodėl nėra aktualizuojama, kaip nėra kalbama ir apie tai, kad kasmet neracionaliai perkama ir daugybė kelio ženklų, kurie kabinėjami bet kur ir bet kokia proga. Toks įspūdis, kad svarbiausia – kuo brangiau nupirkti, o paskui jau kaip velnias duos.

Šlykščiausia, kad velniavą mato visi, tačiau kalėjime kažkodėl nesėdi niekas, o ir valstybei padaryta milijoninė žala tradiciškai nebus atlyginama.

P. S. Pats laikas baigti sapnuoti – suremontuotuose greitkelių ruožuose seniai verta leisti važiuoti 160 km/val. greičiu.