E. Misiūnas: prezidentūroje nebuvo jokių rimtesnių diskusijų apie „politinį atšalimą“

Pasak jo, pastebėtina, kad Teisės grupės ir prezidento nuomonė dėl „politinio atšalimo“ sąvokos įtvirtinimo įstatyme, kardinaliai išsiskyrė.

„Teisės grupė mano, kad derėtų nustatyti šią sąvoką ir jos taikymo sąlygas bei terminus įstatyme, tuo tarpu prezidentas mano, kad tokio reglamentavimo nereikia, tačiau negali įvardinti, koks galėtų būti „politinio atšalimo“ terminas, teigdamas kad tai galėtų būti nustatoma kiekvieną kartą individualiai“, – detalizavo jis.

Teisininko teigimu, pozicijų išsiskyrimas rodo, kad Prezidentūroje nebuvo jokių rimtesnių diskusijų apie „politinį atšalimą“ ir šios sąvokos taikymo sąlygas ar apie valstybinio valdymo depolitizavimą.

„Šią mintį sustiprina faktas, kad prezidentas per pusantrų metų kadenciją nei karto viešai nepasisakė apie valstybinio valdymo problemas, kurias, jo manymu, reikėtų spręsti stiprinant valstybinio valdymo depolitizavimą, nei karto iki 2021 m. sausio mėnesio vidurio nebuvo paminėta „politinio atšalimo“ sąvoka. Būdamas ministru vadovavau kelioms darbo grupėms, kurios nuo „balto lapo“ pradėjo rengti įstatymų projektus, pavyzdžiui, naująjį valstybės tarnybos įstatymą, turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Viskas prasideda nuo aiškaus problemos identifikavimo, teisinės idėjos subrandinimo, suformuluojami pagrindiniai reguliavimo principai, taikymo ribos ir taip toliau. Pradedamos diskusijos su teisininkų bendruomenėmis, mokslininkais, Seimo nariais, vertinama kitų šalių teisinė patirtis ir panašiai. Prezidentūra panašių veiksmų nesiėmė“, – akcentavo E. Misiūnas.

Pasak jo, viešojoje teisėje įvairūs žmogaus teisių ribojimai yra tiksliai nustatyti įstatymuose, taip pat ir teisė grįžti į teisėjo pareigas gali būti ribojama tik įstatymu.

„Įstatymuose turi būti nustatytos sąlygos, kada ribojimai taikomi, įtvirtinta termino pradžia ir pabaiga. Pavyzdžiui, viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad „ asmuo [...] baigęs eiti [...] pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, [...]“. Aišku ir konkretu, tačiau ne „politinio atšalimo“ atveju. Prezidento nuomonė, kad „politinis atšalimas“ gali būti nustatomas kiekvieną kartą individualiai, turi panašumų į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį. Tik Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose nustatytas bausmės individualizavimo principas, t.y. teisėjas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir kitus duomenis, skiria konkrečiam teisiamajam individualią bausmę. BK 68-2 straipsnyje nustatyta, kad „1. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. [...]"  Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Bus labai įdomu sužinoti, kaip sunkiai aš, buvęs ministru ir viceministru, dalyvavęs rinkimuose, esu prasižengęs. Siekdamas sužinoti man skirtą „politinio atšalimo“ terminą, ketinu kiekvieno mėnesio 11 dieną rašyti prašymus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl teisėjo statuso atstatymo“, – socialiniame tinkle rašė jis.