„Teismas nustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą šioje byloje dėl to, kad pareiškėjas neturėjo veiksmingos teisės kreiptis į teismą“, – apie savo sprendimą pranešė EŽTT.

Minėtas Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnis įtvirtina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Visgi EŽTT pažymėjo negalintis spėlioti, kaip procesas dėl E. Misiūno būtų pasibaigęs, jeigu jo reikalavimus iš esmės būtų išnagrinėję nacionaliniai teismai.

„Kitaip tariant, tai nereiškia, kad jei pažeidimo nebūtų buvę, vidaus teismai būtų patenkinę pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo už nesumokėtą atlyginimą, susijusį su jo nepaskyrimu į apylinkės teismo teisėjo pareigas“, – nurodė EŽTT.

Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jo nurodyta turtinė žala tiesiogiai susijusi su nustatytu pažeidimu. Dėl to EŽTT atmetė E. Misiūno reikalavimą dėl 65,1 tūkst. eurų atskaičius mokesčius turtinės žalos atlyginimo.

Tokio dydžio žalos kompensacijos E. Misiūnas prašė dėl nuo 2021-ųjų sausio iki 2023-iųjų rugpjūčio negauto teisėjo atlyginimo. Jis taip pat prašė atlyginti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

„Kartu teismas pripažįsta, kad pareiškėjo teisės kreiptis į teismą pažeidimas turėjo sukelti jam stresą. Vadovaudamasis teisingumo pagrindais, teismas priteisia pareiškėjui 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti“, – nurodė EŽTT.

Šią sumą Lietuvos valstybė E. Misiūnui įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Jis įsiteisės šalims paskelbus neprašant perduoti bylos EŽTT Didžiajai Kolegijai arba per tris mėnesius nepateikus tokio prašymo.

Kaip rašė BNS, šį E. Misiūno skundą EŽTT priėmė nagrinėti pernai liepą, prezidentui Gitanui Nausėdai antrą kartą jo nepaskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Tai buvo antras toks E. Misiūno skundas Strasbūro teismui.

Pirmąkart jis skundėsi po to, kai G. Nausėda netenkino 2020-ųjų gruodį pateikto prašymo skirti E. Misiūną teisėju. Po dvejų metų prezidentas sutiko jį grąžinti į teisėjus, tam pritarė Teisėjų taryba. Nepaisant to, šalies vadovas vėl nepaskyrė eksministro teisėju.

E. Misiūnas anksčiau sakė šiuos prezidento veiksmus vertinantis kaip persekiojimą dėl žodžio laisvės. Jis teigė teismus traktavus, kad nėra teisinio reglamentavimo, leidžiančio ginčyti nepriimtą prezidento sprendimą, todėl atsisakius priimti skundus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas E. Misiūnas ėjo nuo 2015-ųjų, tačiau 2016 metų gruodį tapo vidaus reikalų ministru. Šiame poste jis dirbo iki 2019-ųjų rugpjūčio, po to iki 2020-ųjų gruodžio ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas.