- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seniai bešėlo tokios aistrų audros, kokios kilo dėl taip ilgai lauktos vakcinos nuo koronaviruso. Argumentų fronto linija perskyrė sutuoktinius, supriešino vaikystės draugus, brolius, tėvus ir vaikus. Sąjungininkais ūmai tapo kitame kontekste jokio bendro intereso neturintys universitetų absolventai ir socialinių paribių atstovai, skirtingų partijų rėmėjai. Sunku prisiminti, kada matėme panašią viešą konfrontaciją. Gal tik anuomet, kai rožių karai kilo dėl klausimo, kas sugriovė kolūkius: Landsbergis ar planinės ekonomikos dėsniai? Prisiminus anuometę atmosferą galima tik džiaugtis, kad karantino apribojimai neleidžia burtis giminėms – gal kraujas užstalėse ir nesilietų, bet testamentai tikrai būtų perrašomi.
Tačiau kas gi atsitiko, kad mes, pasauliniai visuomenės skaitmenizacijos pirmūnai, nuolat alkani naujausių technikos pasiekimų, tikintys tinklinės rinkodaros veikėjų pasakomis apie pagal kosmines supertechnologijas sukurtas mazgotes, perkantys brangiausius neva plastinę chirurgiją atstojančius kremus ar sudilusius sąnarius atkuriančius vitaminus, staiga nustojome tikėti mokslo pažanga? Nepaisydami kilusios teroro bangos veržiamės į atpigusius Egipto kurortus, lipdami į lėktuvą nebijome, kad pilotas gali turėti psichikos problemų, nesigilindami į įspėjimus apie šalutinį poveikį saujomis geriame paracetamolį, bet štai dabar tikime absurdu, jog kažkokios jėgos vakcina nuo COVID-19 siekia pakeisti žmogaus genetinį kodą?
Nacionalinio transliuotojo eteryje nuskambėjusia mintimi, kad mūsų tamsumas esąs prastos švietimo sistemos rezultatas, šį paradoksą galima paaiškinti tik iš dalies, nes skeptikų stovykloje yra ir labai išsilavinusių asmenų. Kur kas daugiau atsakymų rasime patyrinėję mus supantį žinių lauką. Čia jau seniai savo melagienas skleidžia su epidemiologija nieko bendra neturintys kitų sričių daktarai, pigaus populiarumo siekiantys politikai, savomis patiktukų orbitomis skriejantys įtakdariai, svetimų valstybių troliai. Visos šios šutvės skleidžiamą dvoką išsklaidyti turi profesionalioji žiniasklaida, kuriai šiandien tenka ne tik apginti visuomenės teisę žinoti tiesą, bet dar ir išgyventi ekonominius sunkumus.
Atokvėpio akimirkomis tarp desperatiškų bandymų atvesti į protą vakcinų skeptikus Vyriausybė, prezidentūra ir gausi jų ekspertų komanda galėtų prisiminti 2009 m. mokesčių eksperimentus, kai periodiniams leidiniams palankus honoraro apmokestinimas, PVM lengvatos buvo paaukotos ekonominės krizės demonui.
Kad išgyventų, didieji leidiniai tąkart buvo priversti atleisti įdirbį turinčius žurnalistus, o sukauptus rezervus skirti ne būsimajai technologijų revoliucijai, ne gresiantiems informaciniams karams, bet išaugusiems kaštams amortizuoti. Mažieji laikraščiai vienas po kito pleškėjo rinkos inkvizicijos lauže ar virto perkamais informacijos viešlapiais. Iki 2013 m., kai sugrąžinus PVM lengvatą periodiniams leidiniams pančiai buvo šiek tiek atlaisvinti, žinių lauke jau buvo spėję pridygti labai gajų ir sunkiai išnaikinamų informacinių piktžolių. Gi žiniasklaidai padarytos žalos nepajėgė kompensuoti nei sugrąžinta PVM lengvata, nei juokingai nykios paramos programos.
Neabejokime: ši keistoji vakcinų erezija – šalutinis politikų tamsuoliško elgesio žinių lauke padarinys. Turėdami visuotinį imunitetą melagienoms šiandien daug lengviau pasiektume ir visuotinį imunitetą COVID-19.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...