Apie Sokratą ir kritiką

Sokratas, užtarnautai pramintas Vakarų filosofijos tėvu, mano akimis žiūrint, buvo tikrų tikriausias kritikas. Didžiumą savo gyvenimo jis praleido agoroje, apsuptas vyrų ir jaunuolių, ne dėstydamas, o klausinėdamas. Sokratas klausinėjo tokių, atrodytų, paprastų klausimų, kaip kad kas yra gėris, drąsa, puikybė, dora ir pan. Dažnai mokiniai jautėsi žiną atsakymą ir nematė klausime nieko sudėtingo. Tačiau Sokratas sugebėdavo klausti ir klausti, ir klausti, kol galiausiai mokinys pasijausdavo nieko apie nieką nežinąs, tačiau galbūt pokalbio pabaigoje ko išmokęs.

Sokrato filosofijos grožis ir genialumas slypi ne atsakymuose, o klausimuose. Juk tik geri ir prasmingi klausimai nešvaisto mūsų laiko, o netgi priešingai, priartina mus prie suvokimo ir žinojimo. Filosofų, režisierių ir kritikų profesijos pagrindas yra užduoti tinkamus klausimus, iš kurių iškils tinkami situacijų meniniai, estetiniai, filosofiniai sprendimai.

Klausimų eiliškumas priveda mąstytoją prie dalyko esmės, priverčia šį paliesti vis gilesnius minties, problemos, vidinės dvasinės būsenos sluoksnius. Įsigalėjusi viešoji nuomonė, kad kritiko darbas yra tik kritikuoti ir dergti, badyti pirštu į klaidas ir nesėkmes bei juoktis, yra klaidinga.

Kritikų, žinoma, būna įvairių, ir tai yra labai svarbu įvairiapusiškam visuomenės ugdymui pasiekti. Vieni labiau linkę nagrinėti stilistinius bruožus ir istoriją, lyginti su garsiais šokėjais ar režisieriais, kiti rašo festivalio apžvalgas, tik užgriebdami pavienius spektaklius, daugiau gilindamiesi į kontekstą, treti remiasi sokratiškuoju metodu: bando iškasti kūrinio vertybių sistemą, palyginti ją su tuometėje visuomenėje, kurioje rodomas spektaklis, vyraujančiomis problemomis ir socialinėmis opomis, bando užduoti teisingus klausimus, kurie padėtų žiūrovams užsikabinti, prisijaukinti ir suprasti kūrinį, o svarbiausia – paskatinti diskusiją. Juk į klausimą, kam reikalingas menas, atsakoma taip: priversti visuomenę (susi)mąstyti, išryškinti jos ydas, skatinti kritišką mąstymą, ugdyti, šviesti. Lygiai to paties siekė ir Vakarų filosofijos tėvas.

Jei kiekvienas kritikas bus pasirengęs už savo profesiją išgerti Sokrato nuodų taurę, tol kritika gyvuos, net jei ir pavieniai kritikai kris.

Sokratas, deja, Atėnų valstybės buvo pasmerktas mirti už jaunuolių dorovės tvirkinimą ir bedievystę. Už tai, kad drįso klausti daugiau, negu valdžiai norėjosi būti kvestionuojamai. Sokratas galėjo pabėgti į tremtį arba išsiginti, tačiau atsisakė išduoti savo principus ir įsitikinimus ir liko ištikimas savo mokymams. Kritikas taip pat yra linčiuojamas minios ir menininkų, ypač jeigu išdrįsta neliaupsinti: vieniems recenzija nuobodi, kitiems – per sudėtinga, dar kitiems – tiesiog neteisinga.

Visi gali užduoti įvairius klausimus ir pareikšti savo nuomonę, tačiau tik profesionalus kritikas, kuris paskyrė savo gyvenimą ir daugumą laisvo laiko menui, estetikai, istorijai ir filosofijai tyrinėti, kuris kaip vaikas niekada nenustojo klausti – kodėl, gali pasiūlyti kritišką, ne asmenine nuomone, bet pastebėjimais, paremtą tekstą. Jei kiekvienas kritikas bus pasirengęs už savo profesiją išgerti Sokrato nuodų taurę, tol kritika gyvuos, net jei ir pavieniai kritikai kris.

Skamba idealistiškai, bet šiais vartotojiškumo, greito gyvenimo būdo ir asmenukių laikais yra verta atsiminti, kodėl, už ką ir ką mes kiekvienas darome. Laikais, kai nebemadinga mylėti ir jausti, kai šlovinama ironija, apatija ir pasyvumas, kas gali būti svarbiau nei pastangos dėl dvasios išjudinimo, vertybių permąstymo? Kokiomis asmeninėmis vertybėmis šiomis dienomis didžiuojasi lietuvis? Narsa? O gal kuklumu? Ar banko sąskaitos dydžiu ir aukštomis pareigomis?

Sokratas tikėjo, kad žmonės nesielgia dorai, nes paprasčiausiai nežino, kas yra gera, naudinga ir dora, o kas ne, ir, tik išmokę atskirti gera nuo blogo, tinkama – nuo netinkamo, naudinga –  nuo nenaudingo, daugiau kvailai ir pražūtingai nebesielgs.

Todėl nepaprastai svarbu yra kelti gerus / svarbius klausimus, ką visuomenei padeda padaryti įvairios meno formos, ir kartu per pokalbį, seminarus, diskusijas, straipsnių skaitymą prieiti prie logiškų, atsakingų, faktais pagrįstų išvadų – susidaryti atsakingą nuomonę, kuri kuria atsakingą visuomenę. Tad už Sokratą, kritiką ir klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Ką čia šita vištelė norėjo pasakyti ?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Mandžiūrijos kandidatas
    Mandžiūrijos kandidatas

    Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei) atstovai nebuvo vieninteliai šiuolaikinių Kremliaus balalaikininkų ir Vovočkos (1952) dresuotų šuniukų protėviai, kuriems teisingumo instan...

  • Lyderis gali viską
    Lyderis gali viską

    Praėjus pustrečių metų nuo pasaulinės pandemijos pradžios, pačioje geriausioje planetos valstybėje, šįkart, cha, kalba ne apie Rusiją, bet apie Mažojo Kimo tėvoniją, prieš savaitę buvo užfiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. ...

    2
  • Rykštė taršos bylose
    Rykštė taršos bylose

    „Bandymų ir klaidų metodas“ – taip būtų galima apibūdinti Lietuvoje pastaruoju metu besiformuojančią teisinę praktiką aplinkos taršos bylose. Čia nelygioje kovoje prieš Europos Sąjungos teisinę praktiką ir toliau kr...

  • Rizikinga realybė ir reali rizika
    Rizikinga realybė ir reali rizika

    Kariniuose reikaluose svarbiausia suvokti karines ir politines realijas. Jei to nepaisai, istorija tave anksčiau ar vėliau taip sudaužys, kad maža nepasirodys. Tai – ne kokio didžio karvedžio išmintis, bet žodžiai, nuskambėję Rusijos pro...

    1
  • Iš patrankos – į žvirblius
    Iš patrankos – į žvirblius

    Gegužės 2-ąją baigėsi pajamų deklaravimas. 88 tūkst. gyventojų iki šiol nedeklaravo, numojo ranka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paraginimus. O su ja nepajuokausi. Gresia baudos, delspinigiai ir t.t. ...

    1
  • Gyvastis – iš sovietinės būdelės
    Gyvastis – iš sovietinės būdelės

    Lietuva niekaip neišvėdina sovietinių atmatų tvaiko – kažkokia gyvoji zoologija nusibogino pas A.Lukašenką ir ėmė tą tablečių vartotoją sveikinti su okupacijos švente. ...

    17
  • (Ne)rūpi „Eurovizija“
    (Ne)rūpi „Eurovizija“

    Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tau...

    3
  • Ar dar gyvos protesto žiežirbos?
    Ar dar gyvos protesto žiežirbos?

    Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės tro&sc...

    7
  • Molinės kojos
    Molinės kojos

    Gandai apie Kauno „Žalgirio“ mirtį buvo gerokai perdėti. Perfrazuojant Marko Twaino mintį, galima konstatuoti, kad kalbos apie Lietuvos krepšinio milžino molinėmis virtusias kojas neatitinka tikrovės. Tačiau, ar žalgiriečiai gali b...

    3
  • Kam žadinti nemiegantį?
    Kam žadinti nemiegantį?

    Nuo neatmenamų laikų interneto pelkynuose gyvuoja legendos, kad Vakarų žlugimą ir Kinijos žemių triumfą numatęs dar pats Napoleonas (1769–1821). Teigiama, kad Prancūzijos imperatorius kažkam kažkada prasitaręs, esą Kinija yra snaudžiantis ...

    5
Daugiau straipsnių