Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgti dvejopai. Pirma, optimistiškai ir vardyti, kas ką gavo. Kita vertus, galima sutelkti dėmesį į pelytę, kuri dėl įvairių kliūčių nesugeba pasiekti tikslo. Tačiau bendra eilėraštuko nuotaika yra džiugi ir nerūpestinga. Belieka tikėtis, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas taps vaistu nuo visų ligų ir spinduliuos mokytojų nerūpestingumą bei optimizmą.

Vis dėlto pirmieji pedagogų pastebėjimai verčia manyti, kad Antano Smetonos ar eilinio genseko (SSKP generalinio sekretoriaus) šmėklos toliau vaidensis ir toliau pamėkliškai klausinės, kada buvo geriau mokytojams gyventi. Telieka pripažinti, kad politinės partijos nepajėgia įvertinti tikrovės, kurią įvardija elementarūs Lietuvos statistikos departamento pateikiami skaičiai. Pavyzdžiui, pažvelkime į Molėtų rajono savivaldybę. 2007 m. čia gimė 159 kūdikiai o po dešimtmečio – 126. Analogiškai bendrojo ugdymo mokyklų per dešimtmetį sumažėjo nuo 15 (2007 / 2008 mokslo metais) iki 9 (2017 / 2018 m.m.). Vadinasi, žvelgiant iš laiko perspektyvos, vaikų gimstamumo mažėjimas bus etatinio mokytojų darbo apmokėjimo (kaip ir ligšiolinio) silpnoji vieta. Pateiksiu vėl keletą skaičių. 2008 m. Molėtų rajone gyveno 22 987 žmonės, o 2017 m. – 18 122. Pokyčiai akivaizdūs. Galime, kaip visada, padejuoti apie visuomenės senėjimą ar emigracijos mastus, tačiau eilėraštukas "Virė virė košę" turėtų tapti rimta politine ateinančių rinkimų politine programa.

Ypač verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos ir visiems žinomus aptariamos situacijos aspektus. Kad išvirtume košę vaikams pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, reikia, kad vaikų būtų. Kad jų būtų, reikia, kad būsimieji tėvai norėtų atžalų susilaukti. Kad norėtų susilaukti vaikų, reikia, kad būsimieji tėvai būtų užtikrinti dėl savo ateities. Kad būsimieji tėvai būtų užtikrinti dėl savo ateities, reikia, kad bet kurios Lietuvos rajono savivaldybės politikai suvoktų, kaip kuriamos darbo vietos. Tik tada, kai politikai supras ne tik kaip atsiranda darbo vietos, bet pradės rūpintis jų kūrimu Lietuvos regionuose, galima bus kalbėti apie gyventojų skaičiaus didėjimą. Ir tik tada Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) galėtų imtis mokytojų darbo apmokėjimo pertvarkymo.

Įsivaizduokime mokytoją, kuris dvi dienas dirba mokykloje, o kitas dvi dienas – medkirčiu. Kokia tikimybė, kad šis darbuotojas yra daugiau mokytojas nei medkirtys?

Kol kas mažai tikėtina, kad žadėti ŠMM milijonai sušvelnins mokinių skaičiaus mažėjimo padarinius. Vadinasi, žvelgiant dešimtmetį į ateitį, papildomo darbo užmokesčio paieškos ar darbas keliose mokyklose bus neišvengiama mokytojų realybė. Leisiu sau šiek tiek negrabiai pajuokauti. Įsivaizduokime mokytoją, kuris dvi dienas dirba mokykloje, o kitas dvi dienas – medkirčiu. Kokia tikimybė, kad šis darbuotojas yra daugiau mokytojas nei medkirtys? Manau, kad apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą daugiau kalbėti neverta.

Kitas įdomus dalykas – galimos gairės būsimoms rinkimų programoms švietimo klausimais. Juk visi puikiai žinome, ką reiškia posakis "Prisivirti košės". Visa būsima intriga slypi politikų sugebėjime praskiesti savo neatsakingus pasisakymus kalbose, skirtose prieš rinkimus ir po rinkimų. Pats geriausias pavyzdys yra, rodos, premjeras Saulius Skvernelis, 2016 m. rudenį pareiškęs, kad mokytojų atlyginimai nedidės, jei nepagerės ugdymo kokybė. Ir tuomet beliko stebėtis, kiek daug pritariančiųjų balsų atsirado. Teko visko išgirsti: ir kad mokytojai pusę dienos dirba, ir kad jie nenori bendrauti su tėvais, ir kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, pailginti mokslo metai bei mokymasis kitose edukacinėse erdvėse išspręs šias problemas. Tačiau kai atėjo karštasis 2018-ųjų birželis, visi suprato, kad niekas nenori sėdėti pamokose, kaip kad sėdėdavo prieš du dešimtmečius. O juk tos 20 lemtingų birželio dienų buvo palaipsniui pakeistos veiklomis neformaliose aplinkose iki pat tos akimirkos, kai mokslo metų pabaiga tapo pirmoji birželio savaitė. Ugdymo kokybės kėlimo siejimas su bendrųjų ugdymo programų subliuško po STT reidų Ugdymo plėtotės centre. Šią akimirką švietimo ir mokslo ministrės komandai reiks stabtelėti ir jau su ugdymo programų kaitos idėja išeiti prie 2020-ųjų rinkimų finišo tiesiosios.

Aišku, tokio viešųjų ryšių poveikio, kokį pavyko pasiekti ministrui Gintarui Steponavičiui prieš 10 metų, jau nepavyks pakartoti. Idėja buvo paprasta kaip pirmoko ašara – sutrumpinti programas, kad liktų laiko įsigilinti bei kūrybiškumui ugdyti. Prieš 20 metų ugdymo turinio kaitos teorinis pagrindas buvo Benjamino Bliumo taksonomija, prieš 10 metų – Roberto J.Marzano ir SOLO taksonomija, o dabar?..

Pasidalyti pastebėjimai liudija, kad politinės partijos sugeba pritraukti į savo gretas daug intelektualių žmonių, tačiau kažkodėl nepavyksta pasiekti pozityvių pokyčių.

Dar vienas nerimą keliantis dalykas artėjant 2019 m. savivaldybių rinkimams ir jiems praėjus – savivaldybių administracijų, susijusių su švietimo politikos įgyvendinimu, kaita, neįtikusių mokyklos vadovų tikrinimas bei kaita ir t.t. Tad spaudimas centrinei valdžiai dėl mokslo metų trukmės didės, o ugdymo kokybės problematiką bus bandoma praskiesti įvairiomis veiklomis neformaliose aplinkose. O minėti ekspertai, kad ir kokios laiko distancijos juos skirtų, aiškiai įvardijantys, ką, kiek ir kaip turi išmanyti mokinys, besimokantis bet kurį dalyką, švelniai ir niekam nematant, kaip visada, bus pastumti į šalį. Palaipsniui liks tik begalinė politinė valia ką nors keisti ir gauti teisiškai nepriekaištingą honorarą, o košė ir vaikai su dubenėliais, puodeliais, šaukšteliais palauks.



NAUJAUSI KOMENTARAI

va va nereikejo steponavicines mokslo reformas

va  va  nereikejo  steponavicines mokslo  reformas portretas
pravedinet pagal vakaru huluros svediskai -norvegiskas bernevernetines vertybes--siandien protingus issilavinusius vaikus turetumet , o ne iskrypusius pusdebilius kuriems xrien ka y tuscias makaules ka nors vertingo ykresit.galesit..

Virėm košę

Virėm košę portretas
valgėm atsilošę.. Ne košės virimas yra esmė, nes košę norint galima ir iš kirvio išvirt. Mūsų ekonomika yra su skurdžia prekine gamyba,todėl aš matau, kad švietimo ir mokslo sektorius dirba kaip vėjo malūnas. Kokius tik grūdus ten ne pilsi, išeigoje miltai, iš kurių verdama netinkama košė. Kad gamintų prekes,ekonomikai reikalingi suvirintojai,statybininkai, vairuotojai, technikai,elektrikai. Tik pardavus prekes, bus pinigų mokytojams, gydytojams, politologams, teisininkams ir kitiems ponams. Kodėl to nėra? Todėl, kad verslas yra kilęs iš sukčių,aferistų grupių,stovinčių prie privatizacijos svertų ir nesugebantis valstybiškai vystyti pramonę.

Sutinku

Sutinku portretas
Šmaikštus,bet daug tiesos išsakantis komentaras.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    1
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    6
  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

Daugiau straipsnių