Dienraštis "Klaipėda" tęsia praėjusiais metais užgimusią rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus.

– Kultūros ministerija paskelbė, kad 2017-aisiais Lietuvos kultūros sostine taps Klaipėda. Ko tikimasi iš šio titulo bei kaip tai pakeis uostamiesčio kultūrinį gyvenimą?

– 2017-aisiais tapusi Lietuvos kultūros sostine Klaipėda planuoja įgyvendinti išties ambicingą, visą miesto kultūros lauką pristatančią programą "Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas". Šia programa bus siekiama pabrėžti Klaipėdos aktyvumą, aktualizuoti miesto istoriją, jūrinę kultūrą, pristatyti uostamiestyje kuriamus menus, akcentuoti miesto daugiakultūriškumą, stiprinti Klaipėdos, kaip nuolat gyvo, aktyvaus, inovacijoms atviro ir tolerantiško miesto – neužšąlančio kultūros uosto – įvaizdį.

Išties 2017-ieji uostamiesčiui būsią gana išskirtiniai ne tik todėl, kad savo 765-ąjį gimtadienį švęsianti Klaipėda taps Lietuvos kultūros flagmanu, bet ir todėl, jog tais metais mieste planuojama ir daug nacionalinės bei tarptautinės reikšmės renginių – tarptautinė regata "Baltic Tall Ships Races", Baltijos jūros šalių kultūros forumas "Common sea, common culture", Europos folkloro festivalis "Europiada" bei kt.

Verta pridurti, kad tais metais duris jau bus atvėręs rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras, miesto piliavietėje bus sukurta nauja muziejinė ekspozicija ir konferencijų centras, turėtų būti baigta Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcija, pradėtas tvarkyti senamiestyje esantis fachverkinės architektūros kompleksas, modernizuota Vasaros koncertų estrada, sukurta nauja kūrybinė-eksperimentinė teritorija "Laisvos kūrybos laboratorija".

Kultūrinė Klaipėdos, kaip Lietuvos kultūros sostinės, programa iš viso apims apie 70 visus metus skirtingose uostamiesčio erdvėse vyksiančių įvairių klasikinio ir šiuolaikinio meno projektų bei ją sudarys penkios skirtingos dalys – neužšąlanti istorija, neužšąlanti klasika, neužšąlanti jūra, neužšąlantis menas ir neužšąlantis miestas.

Kartu numatoma įgyvendinti ir miesto kultūros rinkodaros programą, skirtą stiprinti miesto kultūros komunikaciją, plėsti kultūros vartotojų auditoriją, pristatyti savitą miesto kultūrinį gyvenimą Lietuvoje ir už jos ribų. Taip pat viena iš šios programos sudėtinių dalių – pradėta diegti miestiečio – kultūros vartotojo – kortelės sistema. Ji orientuota į didžiausią socialinę atskirtį patiriančius gyventojus. Šios kortelės turėtojai ne tik gaus visą informaciją apie mieste kasdien vykstančius renginius, bet ir galės nemokamai ar pritaikant nuolaidą naudotis visu spektru įvairių paslaugų.

Neabejotinai Lietuvos kultūros sostinės titulas dar labiau sustiprins Klaipėdos, ne tik kaip regiono ekonomikos, bet ir kultūrinio centro vardą bei sudarys visas galimybes labiau išnaudoti miesto kūrėjų, įvairių kultūros renginių organizatorių, kultūrinių industrijų atstovų potencialą, kurio esama tikrai didžiulio. Kartu pasiruošimas Lietuvos kultūros sostinės projekto įgyvendinimui taps ir išskirtine platforma siekiant ambicingesnio tikslo – 2022-aisiais tapti Europos kultūros sostine.

– Ar esama kokių planų rekonstruoti Melnragę su Giruliais jungiančią Pamario gatvę? Mat dabar, esant geriems orams, prieš nuvykstant į paplūdimį ar iš jo grįžtant namo tenka nemažai laiko praleisti automobilių spūstyse.

– Pamario gatvės rekonstrukcija yra vienas iš prioritetinių uostamiesčio gatvių infrastruktūros gerinimo projektų. Šiuo metu jau yra rengiamas ir šios gatvės rekonstrukcijos techninis projektas, kurį numatoma užbaigti gruodį. Toliau jau vyktų rangovo parinkimo konkursas bei statybos darbai.

Šiuo metu planuojama, kad beveik 5 km ilgio Pamario gatvės rekonstrukcijos darbai, po kurių ši gatvė praplatėtų iki keturių juostų, būtų įrengtas apšvietimas, naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir pan., realiai galėtų prasidėti jau kitais metais.

Vis dėlto galutinių sprendimų ir aiškių statybos darbų terminų dar teks kiek palaukti. Mat visų pirma reikia numatyti rekonstrukcijos finansavimo šaltinius. Taip pat prieš pradedant šio, Melnragę su Giruliais jungiančio kelio atnaujinimo darbus, bus privalu atlikti ir miško pašalinimo darbus, kas ir pareikalaus nemažai laiko bei finansinių sąnaudų. Kartu reikia įvertinti ir tai, kad savo eilės taip pat laukia kiti miestui svarbių transporto arterijų rekonstrukcijos projektai, pavyzdžiui, Pajūrio gatvė Tauralaukyje ir kt.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.