Neseniai teko susitikti ir bendrauti su vienos Klaipėdos rajono seniūnijos seniūno pavaduotoja ir diskutuoti apie seniūnaičių veiklą. Buvo malonu išgirsti pasakymą, kad ten seniūnaičiai reikalingi ir nemažai padeda, nes seniūnijos tarnautojai ne visur spėja visas bėdas sužiūrėti.

eniūnaitis visada operatyviai gali pateikti informaciją savivaldos tarnautojui apie problemas: ar ženklo kur nors trūksta, ar nauja duobė atsirado, ar kam nors nelaimė atsitiko.
Tokie pavyzdžiai byloja, kad seniūnaičių ir savivaldos sąveikavimas gali būti sėkmingas, kai abi pusės yra nusiteikusios bendradarbiauti.

Pernai lapkričio 14 d. Seime priimtos vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurios numato, kad seniūnaičiai bus renkami kas treji metai, kandidatuoti į seniūnaičius galės tik toje seniūnaitijoje deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo, o seniūnaičiams galės būti skiriamos išmokos, už kurias atsiskaitoma pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką. Gerai tai, kad vienas seniūnaitis nebegalės būti kelių seniūnaitijų seniūnaičiu.

Na, nežinau, ar numatytos išmokos už veiklą paskatins geriau dirbti ir "būti matomiems". Čia klausimas ateičiai.

Artėjant gegužės mėnesiui, naujiems Klaipėdos miesto seniūnaičių rinkimams, tikiuosi, kad savivaldybės administracija neseks praėjusių rinkimų pavyzdžiu, kai patys seniūnaičiai turėjo rinkti parašus už save.

Rinkimus galima organizuoti pasitelkiant švietimo įstaigas, bibliotekas ar net internetą.

Taip pat galbūt galima diskutuoti apie kai kurių seniūnaitijų sujungimą ar jų ribų koregavimą, kad neliktų teritorijų be seniūnaičių.

Norėtųsi ir aiškios tvarkos, kaip seniūnaičiai gali pasinaudoti jų seniūnaitijoje esančiomis savivaldybės įstaigų patalpomis bendruomenių veiklai. Tik šie visi klausimai turėtų būti derinami su seniūnaičiais.

Daug kas klausia, ar pirmas seniūnaičių blynas Klaipėdoje neprisvilo?

Visiems atsakau: viskas priklauso nuo seniūnaičio. Jei seniūnaitis buvo išrinktas ir nieko nenuveikė, tai niekas kitas nekaltas, tik jis pats. Postringavimai, kad kažkas trukdo veikti, trūksta pinigų, nėra racionalūs.

Manau, trūksta tik fantazijos ir noro veikti, kelti ir spręsti seniūnaitijos problemas.

Pats asmeniškai 2013-ųjų gegužę pateikiau veiklos ataskaitą už metus. Ataskaita buvo patalpinta savivaldybės tinklalapyje, ir "Facebook‘e", Sulupės seniūnaitijos bendruomenės grupėje.

Galbūt kiti mano, jog ataskaita nėra būtina ir jos niekas nereikalauja, bet tada nereikia bambėti, kad niekas nežino, ką seniūnaičiai veikia ir kur jie yra, bei manyti, jog kažkas kitas turi viešinti seniūnaičių veiklą.

Pernai šešis kartus aplankiau seniūnaitijos gyventojų laiptines platindamas informaciją apie save ir kviesdamas į mankštą lauke, susitikimus su policijos pareigūnais, koncertus, susitikimus dėl detaliojo plano sprendimų.

Nors ir dirbdami savanoriškais pagrindais seniūnaičiai tikrai gali padėti, tarpininkauti sprendžiant problemas. Tai, manau, įrodė aktyviai dirbantys Klaipėdos seniūnaičiai. Atsiradus vietos bendruomenės programai, seniūnaičiai galėjo teikti paraiškas vietos bendruomenių taryboms.

Taip Klaipėdoje atsirado ne vienas lauko treniruoklis, dešimtys naujų vaikų žaidimo aikštelių, atnaujintos krepšinio aikštelės, suoliukai, organizuoti bendruomenės renginiai.

Šie pavyzdžiai rodo, kad seniūnaičių atsiradimas Klaipėdoje pasiteisino.