Specialiai „Sukilimui“ parašytą muzikinį kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“. Bet kodėl ne kauniečiai, ne Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras? Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą. Ar tris kartus „Grammy“ nominuotas orkestras ir vienas geriausių Europos chorų organizatoriams pasirodė per prasti? Ir apie ką visas „Kaunas 2022“, visa Europos kultūros sostinių politika, jei ne apie kultūros decentralizaciją?

Jų atstovai tokį keistą „Kaunas 2022“ organizatorių pasirinkimą vadina spjūviu į veidą.

Valandą trukęs renginys prasidėjo pusvalandžiu kalbų. Jis prailgo, o vienos iš kalbėtojų – Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen – pavardės titruose nepavyko parašyti be klaidų.

Po kalbų – kartoninio pastato a la „Britanika“ griovimas. Bet ir čia ne viskas pasisekė. Žiūrovams nebuvo paaiškinta, kas ir kodėl griaunama. Mums, kauniečiams, tas statinys ir be paaiškinimų buvo panašus į pastatą vaiduoklį miesto centre, nemalonų sovietmečio reliktą, kurio norėtųsi atsikratyti. Tačiau nekauniečiams ir užsieniečiams kilo klausimų, kodėl jį reikia griauti ir kuo kultūra susijusi su griovimu? Tiesa, TV transliacijos žiūrovai net nesuprato, kad statinys buvo nugriautas.

Europos kultūros sostinių projektas – ne tik apie kultūros decentralizaciją. Ir apie bendraeuropietišką kultūrą, bendruomenės telkimą. Ar pavyko ją sutelkti? Pačiu mažiausiu masteliu – meniniams projektams seniūnijose – taip. Ar pavyko sutelkti Kauno bendruomenę? Abejotina. Kaip pastebėjo vienas kalbėtojų, Kaunas – universitetų, verslo ir sporto žmonių miestas. Kur sportininkai? Ar jie apskritai pastebėjo „Kaunas 2022“ vykstant? O mokslininkai? VDU, tikėtina, taip. Beveik visa „Kaunas 2022“ organizacinė komanda – iš ten. O kur kitos aukštosios, aukštesniosios, bendrojo lavinimo mokyklos? Net kai ėmė trūkti atidarymo renginiui savanorių, jos nebuvo pasitelktos. Tiesa, vienam vakarui kauniečių bendruomenė, atrodo, susitelkė. Po pagrindinės programos dalies, ieškant mitologinio Kauno žvėries pėdsakų. Taigi, didįjį atidarymo renginį vertėjo rengti dėl to, kas vyko po jo.