- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
Ne už kalnų Rusijos prezidento rinkimai, kuriuose pergalė prognozuojama Vladimirui Putinui. Tačiau net jei dabartinis Kremliaus šeimininkas sugebės išlaikyti postą, režimui ir Rusijai ateinantys metai gali būti sunkūs.
Rusijos ekonomika nedemonstruoja didelio augimo, pragyvenimo lygis, išskyrus galbūt Maskvą ir Sankt Peterburgą, negerėja, be to, didžiausia pasaulio valstybė ir toliau išlieka viena didžiausių energetinių išteklių eksportuotojų pasaulyje. Daug dėmesio Rusijos viešojoje erdvėje skiriama įvairiems geopolitiniams klausimams gvildenti: nuo Sirijos, Rytų Ukrainos iki santykių su Vakarais. Retai iš esmės diskutuojama apie ekonominę perspektyvą. Pavyzdžiui, kaip diversifikuoti ekonomiką, atsisakant ydingos priklausomybės nuo naftos ir dujų eksporto, kaip ir kokias technologijas bei gamybą reikėtų vystyti, kuo Rusija gali būti patraukli užsienio investuotojams ir t. t.
Pasaulio ekonominėje sistemoje Rusija ir toliau atlieka viso labo išteklių tiekėjos vaidmenį ir, atrodo, didelių ambicijų ką nors keisti neturi.
Tačiau keistis reikės – Rusija yra per didelė, per įvairi, kad dabartinis status quo tenkintų. Jau dabar nemažai didžiųjų miestų gyventojų nebepalaiko režimo, o ateityje valdžios šalininkų gali sumažėti ir periferijoje. Sirijos, Krymo, Rytų Ukrainos nebepakaks elektoratui konsoliduoti.
V.Putinas turėjo galimybę pasitraukti, kai perleido valdžią Dmitrijui Medvedevui, tačiau jis to nepadarė – tapo antruoju Leonidu Brežnevu. O stovintis vanduo prarūgsta. Žinoma, jei politinis elitas turi ryžto vykdyti reikšmingas reformas, tokiu atveju stabilumas politikoje – būtinas. Bet ar V.Putinas ir jo aplinka tokių planų turi? Retrospektyviai žiūrint, galima tuo suabejoti.
Problema yra ir tai, kad Rusijoje nėra susiklostęs sklandus valdžios perdavimo mechanizmas, tad kyla klausimas, kaip bus po V.Putino? Ar Rusija nepanirs į chaosą?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Draugai ir artimieji atsisveik...
-
Benediktas Vanagas sugrįžo ...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Kovo 11-osios g. daugiabutyje ...
-
Toliau nagrinėjama Žemaitai...
-
Trilerio „Emilija Perez“ p...
-
Avarija kelyje Vilnius–Šal...
-
Leipalingyje rastų partizan...
-
Teismas ėmėsi mergaitės pag...
-
Palucko susitikimas su verslo ...
-
Kas kaltas dėl „Akvasanitos“ darbuotojų mirties?1Dienraštis rašė apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje teisiamas UAB „Akvasanita“ vadovas Svajūnas Jonika dėl dviejų darbuotojų susirgimo profesine liga, kuri nusinešė jaunų vyrų gyvybe...
-
Tarpukario rūmai Parodos kalne: ką saugome ir ko nematome?2Rugsėjo 18 d. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje buvo patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. ...
-
Kiek dar bus ignoruojamos Kačerginės Nemuno žiedo problemos?82008 metais iš valstybės lėšų buvo pradėtas vykdyti Druskininkų sporto centro statybos projektas. ...
-
G. Leckė: inovatyvios finansinės paslaugos – patogios, bet kelia ir iššūkių11Naudodamiesi finansinėmis paslaugomis, žmonės kartais sprendimus priima remdamiesi ne tik racionaliais faktoriais, bet ir spontaniškai, impulsyviai, pagal draugų ar šeimos narių patarimus. Tai normalu, tačiau svarbu žinoti, kada elgiamės ...
-
Chronas ir Chroma V. Paukštelio tapyboje3Beveik kiekvieną dieną didesniuose ar mažesniuose Lietuvos miestuose atidaroma parodų. Jų būna įvairių: gerų ir visai nereikšmingų, svarbių tik patiems autoriams ar platesnio masto ir konteksto. Tarp šio ekspozicijų srauto nemenką da...
-
Tikrų vertybių ilgesysSavo įspūdžiais iš parodos, spektaklio ar koncerto, savo nuomone apie interviu herojų ar rašinio temą pasidalijantys žmonės – vertinga auditorija. Menininkams jų atsiliepimai – tai nepadailinta, į profesionalų rėmus neįspr...
-
Matematika ugdo ir kūrybiškumą3Šiemet jau 34 metus iš eilės paskutinį sausio šeštadienį į KTU atkeliaus 9–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos pasitikrinti matematikos žinių – čia vyks respublikinis prof. Jono Matulionio jaunųjų ma...
-
Kaip padidinti kultūros ir meno sričių įvairovę Kauno regione?Lietuvoje veikiančios kultūros ir meno organizacijos yra labai skirtingos, įsikūrusios tiek trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), tiek regioninėse savivaldybėse (likusi Lietuva). Jose galite domėtis tiek laivininkystės ist...
-
Laisvė atminti Laisvę1Mūsų atminties laisvė – šiuos žodžius, užrašytus ant transparanto, laikomo seno, ilgaplaukio vyro rankose, pirmiausiai pamato Kipro Mašanausko roko operos „1972“ žiūrovai. Scenoje vėlus vakaras, tačiau ne naktis...
-
Kaunas – krikščioniškos kultūros sostinė6Šiemet turime daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis Kauno miestu – Europos, o sykiu ir Vakarų kultūros sostine, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį. Hanzos dienos Kaune – vienas gražių tokio kūrybi&sca...
