Ukrainos ir kitų šalių mokslininkų komanda paragino skirti 8,3 mln. svarų (32 mln. litų) „potencialiai katastrofiškų“ gaisrų aplink Černobylio jėgainę paskelbtoje uždaroje zonoje prevencijai.

Per 25-ąsias atominės katastrofos metines perspėjimą paskelbusių tyrėjų teigimu, automatinė liepsnų aptikimo sistema bei nauja gaisrų gesinimo technika yra būtina garantuoti saugiam Černobylio miškų valdymui, rašo „The Guardian“.

Nuo 1992 metų aplink sprogusios atominės jėgainės teritoriją trisdešimties kilometrų spinduliu paskelbtoje uždaroje zonoje buvo kilę per 1 tūkst. gaisrų.

Jei miškus šioje zonoje nusiaubtų itin smarkios liepsnos, į orą patekusių radionuklidų debesys pasklistų labai plačiai ir galėtų pasiekti net Didžiąją Britaniją. Šiuo metu radioaktyviosios dalelės yra įkalintos medžiuose, kurių dauguma - pušys.

Nacionalinio gamtos ir aplinkos mokslų instituto Ukrainoje, Yale'o universiteto bei Jungtinių Tautų pasaulinio gaisrų stebėjimų centro mokslininkų patvirtintame 4 mln. svarų (15,5 mln. litų) vertinamame plane numatomos „pagrindinės skubių veiksmų priemonės“. Ukrainos vyriausybė nėra galutinai pritarusi pasiūlymui, tačiau, jei jis bus priimtas, papildomoms priemonėms gali prireikti dar 4,3 mln. svarų (16,7 mln. litų).

Miškai dengia maždaug 60 proc. uždarosios zonos teritorijos, kuri apima 260 tūkst. hektarų. Medžiai sugeria radiaciją ir saugo nuo jos patekimo į požeminius vandenis.Šiuo metu gaisrus aplink Černobylį gesinantiems ugniagesiams trūksta priežiūros ir įrangos.

„Žinau, kai kovoju su ugnimi radiacija užterštoje teritorijoje - karštis kaip įprastos ugnies, bet atsiranda ir dilgčiojimo pojūtis, tarsi mažos adatėlės badytų visą kūną. Nežinau, kiek rimtai tai mane veikia, po to neatliekama medicininė apžiūra, mes tik nusiprausiame“, - pasakojo Jakovas Kalynikas, ugniagesys punkte už keliolikos kilometrų nuo sprogusios jėgainės.

Kovą ugniagesiams trūko degalų, todėl jie turėjo vandenį gabenti arkliais kinkytu vežimu.

„Stroncis (90), plutonis ir americis (241) - visi - būtų itin linkę kilti aukštyn į atmosferą ir pasklisti per gaisrus. Jie sukelia problemų ugniagesiams ir kitiems, kurie jų įkvepia. Radioaktyvūs dūmai, nusėdę ant javų net už pusantro šimto ar daugiau kilometrų, galėtų juos paversti kenksmingu maistu. Mūsų tyrimai, atlikti kartu su Yale'o universitetu, rodo, kad būtina imtis radiacijos kontrolės priemonių Černobylio miškuose“, - sakė Dmitrijus Melničiukas iš Nacionalinio universiteto.

Anot Sergejaus Zibtsevo, Kijevo miškų ir gamtos parkų valdymo instituto docento, dūmų pėdsakai iš atominių bandymų aikštelėje Kazachstane 2003 metais kilusių gaisrų buvo nunešti iki Kanados.

Miškai dengia maždaug 60 proc. uždarosios zonos teritorijos, kuri apima 260 tūkst. hektarų. Medžiai sugeria radiaciją ir saugo nuo jos patekimo į požeminius vandenis, rašo „The Guardian“.