Apskaičiuota, už kiek galima nupirkti Lietuvą

Ketvirtį trilijono litų – tiek reikėtų pakloti už visą Lietuvos žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT). Registrų centras parengė preliminarius masinio nekilnojamojo turto verčių žemėlapius, pagal kuriuos savivaldybės ir gyventojai kitąmet nustatinės savo turto vertę. Savivaldybės galės apskaičiuoti turto mokesčius, gyventojams nuo jų priklausys ne tik, kiek reikės mokėti, bet ir tai, ar jie gaus socialinę paramą.

Brangiausias nekilnojamasis turtas – Neringoje, bet jo čia mažiausiai. Dideliu žemės sklypų skaičiumi gali pasigirti Kaunas, Klaipėda, Panevėžio rajonas ir Vilnius. Tiesa, jų čia nors ir daugėjo, bet vertė nežymiai ūgtelėjo, tuo metu pastatų skačius irgi augo, bet jų vertė sumažėjo.

Sostinės vadovas sako, kad Registrų centro duomenys miestui padeda sužinoti, kiek asmenų turi nekilnojamojo turto, bet nėra sudarę žemės nuomos sutarčių.

„Bus svarstoma nauja tvarka, pagal kurią tie asmenys, kurie turi NT, tačiau nesikreipė į Vilniaus savivaldybę sudaryti žemės nuomos sutarties, bus apmokestinti žymiai didesniu tarifu nei standartinis. Šiuo metu tarybos nariai siūlo 3 proc. nuo žemės vertės“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Masinio vertinimo vidutinės vertės naudojamos ne tik nekilnojamojo turto ar valstybės žemės nuomos mokesčiams apskaičiuoti. Savivaldybėms masinis nekilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę įvertinti gyventojų turimą turtą, kai šie prašo socialinės paramos.

Tuo metu nekilnojamojo turto vertintojams tai dar vienas įrankis, be savo turimų duomenų, sandorių statistikos, ketvirtinių Regitrų centro sandorių vidutinių kainų, tikslinant tikrąją turto vertę, ypač regionuose.

"Kalbant apie masinį vertinimą, vienas pagrindinių privalumų, kad mes, brokeriai, ir patys klientai gali vadovautis masinio vertinimo kainomis labiau, tai vienas iš pagrindinių šaltinių. Ten [regionuose] mažiau sandorių, ten trūksta informacijos apie realias rinkos kainas“, – teigia Nekilnojamojo turto asociacijos direktorius Rimas Kirdulis.

„Pagal naują vertinimą jos bus labai panašios į praeitų metų vertinimą. Galbūt šiek tiek žemės ūkio paskirties žemės sklypai aplink Vilnių, aplink kitus didžiuosius miestus, kurie nepateisino lūkesčių, turės mažesnę vertę, nes jų ir pardavimo kainos yra sumažėjusios. O gyvenamųjų teritorijų žemė ir žemės ūkio žemė vertės neprarado, žemės ūkio žemė gal net turės šiek tiek didesnę vertę nei pernai“, – sako Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.

Registrų centro masinio nekilnojamojo turto verčių žemėlapiai bus skelbiami interneto puslapyje po pusantros savaitės. Kiekvienas gali pateikti siūlymų ir pastabų, o iki metų pabaigos ketinama paskelbti galutines vertes, pagal kurias turto vertė bus skaičiuojama visus 2012-uosius.