Naktis jau tuoj pasivys dieną Pereiti į pagrindinį turinį

Naktis jau tuoj pasivys dieną

2014-09-24 17:13
LRT
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Rugsėjo 23-sios dienos ankstų rytą, saulei dar netekėjus, 5 val. ir 30 min. Žemė, skriedama aplink Saulę, savo orbitoje pasiekė rudens ekvinokcijos tašką. Tai – dangaus pusiaujo sankirta su ekliptika. Astronomų traktatuose tas taškas nuo seno žymimas Svarstyklėmis: sakoma, Saulė įrieda į šio žvaigždyno ženklą.

Kasmet vis kiek kitu laiku. Tai lygiadienis, astronominė vasaros pabaiga ir rudens pradžia. Tik saulės spindulių užlinkimas Žemės atmosferoje, kurį fizikai vadina refrakcija, dar truputį pailgina šviesųjį paros metą, dovanoja mums šviesos. Naktis trimis minutėmis pralenks dieną penktadienį, rugsėjo 26 d.

Gamtoje dar nelabai daug rudens požymių, miškai tebėra sukaupę vasaros šilumą – iki šiol nesijautė to būdingo rudeniui drėgnų samanų kvapo. Tik miške kaskart vis tyliau: paukšteliai patraukė savo keliais. Medžių lapai, jei parudavę, susisukę, tai daugiau nuo sausros. Bet vienas kitas pakelės klevelis jau nuraudo, pasidavė rudeniškai nuotaikai, o mieste nusispalvino išsidraikę vinvyčiai. Šios savaitės lietūs neabejotinai pridės tų požymių daugiau.

Kuo dar pasitinka mus ruduo? Nakties dangaus grožiu! Tik rudenį jis toks tamsus ir toks gilus... O dabar – dar ir pati mėnulio jaunatis. Iš žvaigždėto dangaus gelmių vakarais išgirsime ilgesingus išskrendančių gervių ir žąsų balsus. Skrenda paukščiai ten, į kur driekiasi vakaro sutemose ryškėjanti balzgana juosta – Paukščių Takas. Tik lietuviai taip vadina mūsų galaktikos projekciją. Nagi todėl, kad mūsų krašte rugsėjo vakarais Tako kryptis – į pietvakarius.

Per lygiadienį saulė pateka tiksliai rytuose ir leidžiasi tiksliai vakaruose. Jos tekos ar laidos azimutai horizonte kasdien sparčiai kinta. Tad lygiadienio datą senovėje nesunku būdavo nustatyti net ir labai primityviomis priemonėmis: pasižymint saulės zuikučio vietą ant palangės, įsidėmint kokį nors reljefo ypatumą tolumoje. Lietuvoje esama didelių akmenų, išdėstytų išilgai rytų ir vakarų krypties. Tad saulė virš jų pateka ar per juos leidžiasi būtent per lygiadienį. Pavyzdžiui, 26 akmenų virtinė stūkso paslaptingoje Stabinės kalvoje, Tauragės rajone. Netoli Merkinės, Jonionių kaime prie Nemuno, taip pat esama astronomiškai orientuotų akmenų. Ir prie Purmalių piliakalnio pajūryje. Ar nebuvo jie kitados skirti Rudens šventės apeigoms? Neabejotinai baltų gentims buvo svarbu metus skirstyti ketvirčiais ir žinoti jų pradžios tikslias datas – tai žemdirbių kalendoriaus pagrindas.

Pats seniausias laiko matavimo prietaisas žmonijos istorijoje yra saulės laikrodis. Per lygiadienius jo šešėlis per skalę brėžia tiesut tiesutėlę liniją, ne parabolę, kaip kitomis dienomis.

Saulė per lygiadienį pateka Mergelės žvaigždyne ir ištirpdo ten spindinčią ryškiąją Spiką. Lotyniškai šios žvaigždės vardas reiškia javų pėdelį. Senoviniuose žvaigždėlapiuose Mergelė vaizduojama rankose laikanti pjautuvą ir tą pėdelį – džiaugiasi derliumi. Astronomai rudens lygiadienį žymi Svarstyklių ženklu. Kaip čia yra iš tikrųjų? Šį neatitikimą lėmė nuolatinis Žemės ašies polinkio sukimasis, vadinamoji precesija. Nuo tada, kai buvo įvardyti dvylika Zodiako žvaigždynų, prabėgo pora tūkstančių metų. Per tą laiką Saulės tekos vieta pasislinko į gretimą žvaigždyną. Ką liko daryti astronomams – tik savo traktatuose išlaikyti buvusio žvaigždyno simbolį – Svarstyklių svirtelę. Tad ir sakoma, kad astronominė rudens pradžia – kai Saulė įžengia ne į Svarstyklių žvaigždyną, bet į jo ženklą. Pavadinimas buvo parinktas tikriausiai iš to, kad nuo lygiadienio naktis trukme pasiveja, o netrukus ir pralenkia dieną.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų