Baltijos jūros dugnu dujotiekį tiesianti bendrovė "Nord Stream" šiandien paskelbė 2010 m. aplinkos ir socialinės stebėsenos ataskaitą. Surinkti duomenys rodo, kad pernai vykdyti "Nord Stream" tiesimo darbai nesukėlė jokio reikšmingo poveikio Baltijos jūros aplinkai ir visi projektui iškelti aplinkosaugos reikalavimai buvo įvykdyti.

2010 metų bendroji stebėsenos ataskaita ataskaita apjungia visoms penkioms valstybėms, per kurių vandenis tiesiamas „Nord Stream“ vamzdynas, pateikiamas nacionalines ataskaitas. Bendrojoje ataskaitoje yra duomenys, surinkti iš daugiau nei 1 tūkst. vietovių išilgai viso dujotiekio maršruto. Atlikti tyrimai patvirtina, kad prieš tiesdama dujotiekį „Nord Stream“ teisingai įvertino galimą poveikį aplinkai – jis neviršijo numatytų ribų ir netgi buvo mažesnis.

Šiandien paskelbta bendroji ataskaita, kurioje apibendrinti nacionalinių ataskaitų rezultatai, bus pateikta visoms devynioms Baltijos jūros regiono šalims (Rusijai, Suomijai, Švedijai, Danijai, Vokietijai, Lenkijai, Lietuvai, Latvija ir Estijai).

„Nord Stream“ tiria viso įvairius parametrus 16 sričių, pavyzdžiui, vamzdyno tiesimo darbų poveikį vandens kokybei, srovėms jūros dugne, paukščiams, žuvims, taip pat jūros dugno atsistatymas ir kt. Taip pat stebimi ir socio-ekonominiai rodikliai, tokie kaip galima dujotiekio įtaka kultūros paveldui ar komercinei žvejybai.

Visus šiuos tyrimus vykdo daugiau nei 20 kompanijų ir tyrimų institutų, tarp jų „Luode Consulting OY“ (Suomija), SYKE Jūros tyrimų centras (Suomija), „Marin Mätteknik AB“ (Švedija), „DHI Vandens aplinkos saugumas“ (Danija), „Marine Monitoring AB“ (Švedija), „AquaVision“ (Nyderlandai), Berlyno laisvasis universitetas (Vokietija) ir „Ecosafety“ (Rusija).

Surinkti duomenys analizuojami tarptautiniu mastu pripažintose laboratorijose, tokiose kaip „ALS Svandinavia“ ir „Verifin“ Suomijoje.

Iki 2016 m. į aplinkos ir socialinę stebėseną „Nord Stream“ ketina investuoti apie 40 mln. eurų (138,1 mln. litų). Iki 2016 m. kasmet bendrovė pateiks ir bendrąją metinę ataskaitą.

Žemiau galima rasti trumpą rezultatų santrauką pagal valstybes.

Rusija

• Stebėsena parodė, kad poveikis aplinkai yra lokalus ir trumpalaikis.

• Nepaisant 2010 m. vykdytų intensyvių tiesimo darbų Portovajos įlankoje, vandens kokybei reikšmingo poveikio neužfiksuota.

• Skendos koncentracija buvo mažesnė nei išankstinių vertinimų dokumentuose numatytos ribos, kurias patvirtino Rusijos ekspertų taryba.

Suomija

• Šaudmenų šalinimo, skaldos pylimo ir vamzdžių tiesimo darbų įtaka vandens kokybei buvo maža ar nežymi, lokali ir trumpalaikė. Žalingos medžiagos dėl tiesimo darbų pasklido minimaliai, o poveikis augalijai ir gyvūnija buvo nereikšmingas.

• Nepastebėta išmatuojamo tarptautinio poveikio aplinkai Estijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), kai darbai buvo vykdomi Suomijos vandenyse, ir Suomijos IEZ, kai darbai vykdyti Rusijos vandenyse.

• Stebėsenos rezultatai patvirtino, kad poveikio aplinkai vertinime (PAV) atlikti skaičiavimai buvo konservatyvūs – galimas poveikis vertintas labai atsargiai, su rezervu.

• Surinkti duomenys liudija, kad šaudmenų šalinimo bei vamzdyno tiesimo darbai neturėjo įtakos vertingam kultūriniam paveldui, kabeliams ar vamzdynams.

Švedija

• Švedijoje 2010 m. tiriant vandens kokybę, hidrografiją, žuvis, jūros bentosą ir žvejybos įpročius visų pirma buvo siekiama surinkti duomenis, kurie parodytų, ar tiesimo darbai ir vamzdyno eksploatacija turi poveikį vietovėms šalia saugomų „Natura 2000“ teritorijų – Hoburgs seklumos ir Norra Midsjöbanken.

• 2011 m. tyrimų rezultatai (kurie jau pateikti Švedijos institucijoms 2011 m. birželį, žiūrėkite čia) yra itin teigiami – pavyzdžiui, nepastebėta jokio poveikio jūros dugno srovėms ar druskingo vandens pritekėjimui į Baltijos jūrą, taip pat nepastebėta teršalų paplitimo moliuskų populiacijoje. Šie rezultatai bus įtraukti į kitų – 2011 – metų ataskaitą.

• Drumstumo lygis šalia „Natura 2000“ teritorijų – Hoburgs seklumos ir Norra Midsjöbanken – buvo mažesnis nei prognozuota. Šis rodiklis nė iš tolo nepriartėjo prie Švedijos Vyriausybės numatyto aukščiausio leistino drumstumo rodiklio – 15 mg/l. Vidutinis drumstumo lygis buvo žemesnis nei 2 mg/l net tuomet, kai jūroje buvo kasamos tranšėjos vamzdynui. Šie rezultatai taip pat bus įtraukti į ateinančių metų ataskaitą.

Danija

• Prieš ir po dujotiekio primojo vamzdžio tiesimo darbų buvo stebimas kultūrinis paveldas – nuskendusių laivų duženos. Tyrimai parodė, kad šios vietovės nebuvo paveiktos.
• Tiesiant dujotiekio pirmąją liniją nebuvo pažeistas nei vienas iš penkių galimai cheminio ginklo objektų.

• 2010 m. vykdant nuosėdų jūros dugne, hidrografijos, žuvų ir jūros bentoso stebėseną Danijos vandenyse visų pirma buvo siekiama surinkti kontrolinius duomenis, kuriais vėliau būtų išmatuotas tiesimo darbų ir eksploatacijos poveikis.

Vokietija

• Vandens kokybės tyrimai atskleidė, kad drumstumo, kurį sukėlė jūros dugno darbai, rodikliai atitiko „Nord Stream“ PAV normas. Išsamūs drumstumo matavimai rodo, kad jūros aplinkai nebuvo padaryta pamatuojamo poveikio.

• Jūros žinduolių tyrimai parodė, kad „Nord Stream“ tiesimo darbų metu keliamas triukšmas po vandeniu nesukėlė poveikio pilkųjų ruonių populiacijai Greifsvaldo įlankoje ar Baltijos jūros kiaulių populiacijai Pomeranijos užutėkyje.

• Jūros paukščių arealų tyrimai parodė, kad „Nord Stream“ laivai, tiesiantys vamzdyną, buvo papildomu trukdžiu paukščiams, tačiau šio poveikio negalima atskirti nuo įprastos komercinės laivybos keliamo poveikio. Nuo 2010 m. gegužės iki gruodžio vykdyti ruonių tyrimai parodė, kad jiems dujotiekio tiesimas išmatuojamo poveikio neturėjo.