Neptūnas buvo atrastas 1846 metais. Daugiau nei per 4,5 mlrd. km nuo Saulės nutolusi ledinė planeta savo orbitą apskrieja tik per 165 Žemės metus. Vadinasi tik šiemet, praėjus lygiai tiek laiko, Neptūne praėjo vieneri metai, o „neptūniečiai“ švenčia Naujuosius metus. 

Teoriškai apie Neptūną buvo žinoma dar iki 1846 m. Matematikai Johnas Couchas Adamsas ir Urbainas Le Verrieras tyrinėdami Urano orbitos netolygumus numatė, kad už šios planetos turi būti dar viena masyvi planeta.  

Ironiška, bet Galileo Galilėjus Neptūną buvo pastebėjęs dar XVII a., bet pamanė, kad tai žvaigždė, o ne planeta. ilgiau stebėti dangiaus kūną jam sutrukdė padidėjęs debesuotumas. Tad jei ne debesys, ši planeta galėjo būti atrasta daug ankščiau.

Arčiausiai prie Neptūno buvo priartėjęs NASA zondas „Voyager 2“. 1989 m. jis praskrido tik per 5000 km nuo planetos ir perdavė į Žemę jos nuotraukas. Neptūnas iki šiol tebeišlieka menkai teištirta planeta. Pvz. mokslininkai iki šiol nežino kaip ši ledinė planeta, gaudama tik 0,1 proc. saulės energijos (lyginant su Žeme), papildomai pasigamina šilumą reikalingą užfiksuotiems planetos atmosferos reiškiniams vykti? Neptūne užfiksuota Didžioji Juodoji dėmė maždaug 85,8 mln. km² dydžio (palyginimui, didžiausios Žemės valstybės Rusijos plotas - 17 mln. km²). Išsiaiškinus šį klausimą astronomai galėtų žinias pritaikyti ir egzoplanetoms (už Saulės sistemos atrastos planetos) tirti.