Naujoji Zelandija – puiki šalis įsikurti

Naujojoje Zelandijoje, nuo Lietuvos nutolusioje per tūkstančius kilometrų, gyvenimo ritmas visai kitoks. Net oro sąlygos čia labiausiai priklauso nuo palyginti netoli esančios Antarktidos. Apie gyvenimą egzotiškoje šalyje, kurioje lietuvių dar nėra daug, Naujojoje Zelandijoje studijuojantis filosofijos doktorantas, 27 metų vilnietis Ignas Kukenys kalbėjosi su JAV leidžiamu lietuvišku laikraščiu „Vakarai".

Pirmiausia įdomu būtų sužinoti, kodėl nusprendei išvažiuoti į Naująją Zelandiją? Kada ir kaip tai nutiko?

Nors išvykau tuo metu, kai masiškai emigravo daug lietuvių, leidžiu sau galvoti, kad išvažiavau truputį kitaip, nei daugelis.

Norėjau ne geresnių darbo galimybių, o tiesiog kuriam laikui pakeisti aplinką, patirti naujų įspūdžių. Tiesą pasakius, turėjau puikų darbą Vilniuje, bet po kurio laiko pradėjo kankinti mintys, kad visa galva pasinerti į karjerą dar ne laikas, kad dar noriu pamatyti pasaulio.

Pradėjau dairytis galimybių pratęsti studijas užsienyje. Mano vieninteliai kriterijai ieškant buvo galimybė studijuoti anglų kalba ir kad tai būtų ne Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Nors gal tai atsitiko ne visai netyčia - mintis apie Naująją Zelandiją kilo po pažinties su šauniu šios šalies gyventoju Jeremy, kurį, keliaujantį po Baltijos šalis, automobiliu pavėžėjo mano geras draugas, grįžtantis į Vilnių. Nusivedėm jį paragauti lietuviško alaus, o jis savo žavingu akcentu patikino mane, kad Naujojoje Zelandijoje yra puikių universitetų. Todėl tai buvo viena pirmųjų šalių, į kurias pradėjau dairytis, ir man tiesiog pasisekė - radau galimybę išvykti ten studijuoti.

Ką studijuoji Naujojoje Zelandijoje?

Studijuoju doktorantūroje. Gaunu stipendiją, kurios iš esmės pakanka pragyvenimui, prisiduriu universitete vesdamas pratybas. Mėgstu juokauti, kad gavau ilgas apmokamas atostogas - tai, žinoma, nėra visiška tiesa, bet, palyginti su rimtu darbu, čia turiu daug laisvės ir laiko sau.

Ar norėtum pasilikti gyventi šioje šalyje?

Per pusantrų metų susidariau nuomonę, kad Naujoji Zelandija būtų nuostabi šalis „nusėsti" - įsikurti namuke su vaizdu į vandenyną, dirbti darbą, kuris palieka laiko šeimai ir laisvalaikiui, auginti vaikus saugioje, atviroje ir geranoriškoje bendruomenėje. Kai tam bus laikas, gal ir pasvarstysiu apie gyvenimą čia ilgėliau - bet nevadinčiau to žodžiu „pasilikti".

Šiais laikais, kai net į pasaulio kraštą nukeliauti tereikia poros dienų, šalis, kurioje stovi tavo namai, mano manymu, vis mažiau svarbi. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių taps pasaulio piliečiais - galės laisvai rinktis, kur gyventi, dirbti ir pramogauti, net jei tai bus trys skirtingos šalys. O kol kas slapta džiūgauju, kad gal visi tie Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai taps bent truputį pasaulietiškesni. Pamatyti, kaip žmonės gyvena svetur, mano manymu, dar niekam nepakenkė.

Papasakok apie gyvenimą Naujojoje Zelandijoje. Kuo jis skiriasi nuo gyvenimo būdo Lietuvoje?

Man vienas didžiausių skirtumų buvo tai, kokie žmonės čia atsipalaidavę. Įsivaizduoju, kad mano įspūdį įtakojo ir asmeninės aplinkybės - iš verslo pasaulio patekau į akademinį, iš sostinės atsidūriau nedideliame studentiškame mieste, bet tas skirtumas man išlieka esminis ir šiandien.

Žmonės linkę nesiplėšyti, vertinti tai, ką turi, nesiekti daugiau, nei būtina ramiam laimingam gyvenimui. Visuomenėje karaliauja paprastumas ir optimizmas, atrodo, kad žmonės čia gana laimingi. Man naujazelandiečiai kartais atrodo paviršutiniški, bet praleidęs čia daugiau laiko pradedi vertinti tokio gyvenimo būdo ypatumus. Šiltą vasaros dieną neretai pamatysi žmogų einantį basomis per miestą (visai ne todėl kad jis negalėtų nusipirkti batų!), visiems besišypsantį, nes gyvenimas jam yra gražus.

Ar Naujojoje Zelandijoje aktualios problemos, kurios dabar kamuoja Lietuvą - nedarbas, finansų krizė, alkoholizmas, narkomanija?

Naujojoje Zelandijoje kaip niekur kitur matau daug socialinės reklamos, didelė jos dalis nukreipta prieš rūkymą ir nesaikingą alkoholio vartojimą. „Esmė ne gėrime, o tame, kaip mes geriam", kartoja nepigiai susukti klipai. Iš tikrųjų alkoholis čia vartojamas kitaip, nors tą skirtumą nusakyti ne taip paprasta. Jeigu lietuviškame bare alus liejasi tam, kad diskusijos apie gyvenimo prasmę taptų dar nuoširdesnės, tai čia kartais atrodo, kad tikslas yra kitas bokalas. Vakarais įkaušę žmonės neretai tampa žymiai agresyvesni, ir tai ypač glumina prisiminus jų geraširdiškus veidus dienos metu.

Koks daugumos anglakalbių gyventojų požiūris į senuosius Naujosios Zelandijos gyventojus maorius, kurie sudaro maždaug 15 proc. iš maždaug 4,3 milijono šalies gyventojų?

Visuomenė yra labai tolerantiška, ir didelio susiskaidymo tarp baltųjų ir maorių bendruomenių nėra. Baltieji dar mokyklose savanoriškai pramoksta maorių kalbos, didžiuojasi jų kultūriniu palikimu ir šalies istorija.

Kanibalizmas rašytu ar nerašytu susitarimu yra tabu, apie tai nešnekama ir nesiejama su šiuolaikiniais maoriais. Gali išgirsti rasistinių anekdotų, bet neteko girdėti nei vieno apie kanibalizmą.

Ar tenka bendrauti su kitais lietuviais Naujojoje Zelandijoje, kiek jų yra?

Vienas iš džiaugsmingų atradimų atvykus į Naująją Zelandiją buvo būtent lietuvių bendrija. Ji mažytė, oficialiai, regis, vos apie 200 lietuvių čia gyvena, didesnė jų dalis yra senieji imigrantai, atvykę dar praėjusio amžiaus viduryje. Tačiau yra ir saujelė jaunų žmonių, įvairiais keliais čia atklydusių ne taip seniai. Su jais bendraujam labai draugiškai - bent kelis kartus per metus susitinkam. Kartu su jais švenčiau Kalėdas, Vasario 16-ąją, ir stebėjausi, kaip lengvai tapom draugais.

Kodėl ši šalis, tavo nuomone, nepopuliari tarp emigrantų iš Lietuvos? Tik todėl, kad ji yra toli?

Naujoji Zelandija toli, keliai į ją nepraminti - vizų išdavimo tvarka norintiems čia tiesiog padirbėti yra gana paini. Tai nėra šalis, kurioje gali lengvai praturtėti. Kaimyninėje Australijoje sąlygos geresnės, ir naujazelandiečiai, išvykstantys ten užsidirbti, naujienose minimi turbūt ne rečiau nei Lietuvoje kalbama apie tautiečius, emigravusius į Didžiąją Britaniją ar Airiją.

Pasiklausius šiuo metu čia gyvenančių lietuvių istorijų, kurios visos labai skirtingos ir įdomios, kyla įspūdis, kad Naujoji Zelandija pritraukia pasaulietiškus, naujovių nebijančius žmones, kurie čia rado kažką daugiau nei turtingesnį gyvenimą.