- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
NASA sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) sėkmingai nutupdė Marse 2,5 mlrd. dolerių kainavusį tyrimų robotą „Curiosity“, oficialiai žinomą kaip Marso mokslo laboratorija.
Šis nusileidimas žymi sėkmę iki šiol ambicingiausiame mėginime pasiekti Raudonosios planetos paviršių.
"Nusileidimas patvirtintas, - paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas.
„Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve“, - pridūrė jis.
Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas. Ši informacija patvirtino, kad mažo automobilio dydžio marsaeigis, kurio sudėtingais cheminių tyrimų prietaisais bus ieškoma šioje planetoje galimai egzistavusios gyvybės pėdsakų, sėkmingai nusileido.
Po kelių sekundžių gauta antroji nuotrauka, kurioje matomas roboto metamas šešėlis ant Marso paviršiaus.
Žinia apie sėkmingą nusileidimą buvo paskelbta po septynias minutes trukusios įtemptos įskriejimo į atmosferą, leidimosi ir nutūpimo procedūros.
Skrydžių valdymo centre esantys žmonės audringai džiūgavo, o šio projekto mokslo programos vadovai dalijo šokolado batonėlius NASA darbuotojams.
Tačiau kol kas dar neaišku, ar visiškai pavyko šis šešiaračio marsaeigio nusileidimas, kurio metu pirmąkart buvo panaudotas raketinių variklių varomas skraidantis kranas.
Du anksčiau Marsą pasiekę NASA marsaeigiai ant planetos paviršiaus minkštai nusileido kapsulėse, apgaubtomis dujų pripildytomis pagalvėmis.
Paskutinėmis skrydžio minutėmis „Curiosity“ nusileidimo modulio greitis padidėjo dėl Marso traukos, o į atmosferą šis aparatas įskriejo 21 240 kilometrų per valandą greičiu. Kiek vėliau išsiskleidė viršgarsinis stabdymo parašiutas.
Galiausiai įsijungė sudėtingo skraidančio krano raketiniai varikliai, o jam pakibus virš planetos paviršiaus, marsaeigis buvo nuleistas nailoniniais lynais ir veikiausiai atsirėmė visais šešiais ratais.
Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity“ ras kokių nors ateivių arba gyvų organizmų. Marsaeigis tiesiog analizuos grunto ir uolienų mėginius, ieškant gyvųjų organizmų sudedamųjų medžiagų pėdsakų, galinčių padėti nustatyti, ar Marso aplinkos sąlygos kada nors buvo palankios gyvybei išsivystyti.
Šio projekto metu taip pat bus tyrinėjama Marso aplinka, ruošiantis tikėtinam žmonių skrydžiui į Raudonąją planetą, kurį tikimasi surengti artimiausioje ateityje.
Marso mokslinė laboratoriją savo tyrimų programą pradėjo anksčiau, rinkdama duomenis apie kosminę spinduliuotę per aštuonis su puse mėnesio trukusį skrydį, prasidėjusį po starto iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pernai lapkritį.
Anksčiau sekmadienį NASA Marso tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas (Dagas Makvišinas) pareiškė, kad mokslo tyrimai yra „absoliučiai būtini“, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės nėra vieni Visatoje, kaip Marsas iš drėgnos planetos tapo išdžiūvusiu pasauliu ir kokios galimybės atsiveria žmonių skrydžiams į šią planetą.
„Jeigu mums pasiseks, tai bus vienas iš didžiausių visų laikų pasiekimų planetų tyrimuose, - jis sakė žurnalistams. - Mūsų sėkmė pastaruoju metu buvo gana nebloga.“
Tačiau D.McCuistionas perspėjo, kad „tokius darbus išties sunku atlikti“ ir pripažino, kad „Curiosity“ misiją gali nepasisekti.
Pasaulio kosminės agentūros jau nuo 1960 metų siunčia į Marsą zondus, orbitinius modulius, marsaeigius ir kitokiu aparatus, tačiau iki šiol tik mažiau nei 40 proc. tokių misijų buvo sėkmingos, o geriausiai šioje srityje sekėsi NASA.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau30
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...