NASA tyrimų robotas „Curiosity“ sėkmingai nusileido Marse

NASA sekmadienį (pirmadienį Lietuvos laiku) sėkmingai nutupdė Marse 2,5 mlrd. dolerių kainavusį tyrimų robotą „Curiosity“, oficialiai žinomą kaip Marso mokslo laboratorija.

Šis nusileidimas žymi sėkmę iki šiol ambicingiausiame mėginime pasiekti Raudonosios planetos paviršių.

"Nusileidimas patvirtintas, - paskelbė vienas skrydžio valdymo komandos narys JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Raketinių tyrimų laboratorijos salėje, išprovokuodamas audringas ovacijas.

„Stovime ratais žemyn ant Marso. O, Dieve“, - pridūrė jis.

Pirmojoje „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje, padarytoje vienos roboto galinės vaizdo kameros, matomas per dulkėtą objektyvą nufotografuotas aparato ratas. Ši informacija patvirtino, kad mažo automobilio dydžio marsaeigis, kurio sudėtingais cheminių tyrimų prietaisais bus ieškoma šioje planetoje galimai egzistavusios gyvybės pėdsakų, sėkmingai nusileido.

Po kelių sekundžių gauta antroji nuotrauka, kurioje matomas roboto metamas šešėlis ant Marso paviršiaus.

Žinia apie sėkmingą nusileidimą buvo paskelbta po septynias minutes trukusios įtemptos įskriejimo į atmosferą, leidimosi ir nutūpimo procedūros.

Skrydžių valdymo centre esantys žmonės audringai džiūgavo, o šio projekto mokslo programos vadovai dalijo šokolado batonėlius NASA darbuotojams.

Tačiau kol kas dar neaišku, ar visiškai pavyko šis šešiaračio marsaeigio nusileidimas, kurio metu pirmąkart buvo panaudotas raketinių variklių varomas skraidantis kranas.

Du anksčiau Marsą pasiekę NASA marsaeigiai ant planetos paviršiaus minkštai nusileido kapsulėse, apgaubtomis dujų pripildytomis pagalvėmis.

Paskutinėmis skrydžio minutėmis „Curiosity“ nusileidimo modulio greitis padidėjo dėl Marso traukos, o į atmosferą šis aparatas įskriejo 21 240 kilometrų per valandą greičiu. Kiek vėliau išsiskleidė viršgarsinis stabdymo parašiutas.

Galiausiai įsijungė sudėtingo skraidančio krano raketiniai varikliai, o jam pakibus virš planetos paviršiaus, marsaeigis buvo nuleistas nailoniniais lynais ir veikiausiai atsirėmė visais šešiais ratais.

Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity“ ras kokių nors ateivių arba gyvų organizmų. Marsaeigis tiesiog analizuos grunto ir uolienų mėginius, ieškant gyvųjų organizmų sudedamųjų medžiagų pėdsakų, galinčių padėti nustatyti, ar Marso aplinkos sąlygos kada nors buvo palankios gyvybei išsivystyti.

Šio projekto metu taip pat bus tyrinėjama Marso aplinka, ruošiantis tikėtinam žmonių skrydžiui į Raudonąją planetą, kurį tikimasi surengti artimiausioje ateityje.

Marso mokslinė laboratoriją savo tyrimų programą pradėjo anksčiau, rinkdama duomenis apie kosminę spinduliuotę per aštuonis su puse mėnesio trukusį skrydį, prasidėjusį po starto iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pernai lapkritį.

Anksčiau sekmadienį NASA Marso tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas (Dagas Makvišinas) pareiškė, kad mokslo tyrimai yra „absoliučiai būtini“, siekiant išsiaiškinti, ar žmonės nėra vieni Visatoje, kaip Marsas iš drėgnos planetos tapo išdžiūvusiu pasauliu ir kokios galimybės atsiveria žmonių skrydžiams į šią planetą.

„Jeigu mums pasiseks, tai bus vienas iš didžiausių visų laikų pasiekimų planetų tyrimuose, - jis sakė žurnalistams. - Mūsų sėkmė pastaruoju metu buvo gana nebloga.“

Tačiau D.McCuistionas perspėjo, kad „tokius darbus išties sunku atlikti“ ir pripažino, kad „Curiosity“ misiją gali nepasisekti.

Pasaulio kosminės agentūros jau nuo 1960 metų siunčia į Marsą zondus, orbitinius modulius, marsaeigius ir kitokiu aparatus, tačiau iki šiol tik mažiau nei 40 proc. tokių misijų buvo sėkmingos, o geriausiai šioje srityje sekėsi NASA.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ot

ot portretas
zmones turi pinigu..
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių