NASA robotas ieškos gyvybės pėdsakų Marse

Ar mes vieni Visatoje? Galbūt gyvybė egzistavo kitoje Saulės sistemos planetoje?2,5 mlrd. dolerių kainavęs naujausias JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) aparatas - Marso mokslinė laboratorija (Mars Science Laboratory, MSL) nuo pirmadienio pradės ieškoti atsakymų į šiuos klausimus, kai bus priartės prie Marso paviršiaus.

Arčiausiai Žemės skriejančioje planetoje mokslininkai yra radę vandens pėdsakų, todėl tikėtina, kad Marse kadaise galėjo egzistuoti kokios nors gyvybės formos, nors dabar jo aplinka labai sausa, atmosfera išretėjusi, žiemos būna itin atšiaurios ir siaučia didžiulės dulkių audros.

MSL ir jos robotinis zondas „Curiosity“ ieškos gyvybės pėdsakų grunte ir siųs duomenis į Žemę, ruošiantis ateityje planuojamam žmonių skrydžiui į Marsą.NASA nurodė, kad žinia, ar šis aparatas saugiai nutūpė, bus gauta pirmadienį 1 val. 31 min. JAV Rytų pakrantės (8 val. 31 min. Lietuvos) laiku.Tai įvyks praėjus apie 14 minučių po faktinio nusileidimo, nes tiek laiko radijo signalai iš Marso skrieja į Žemę.

Šeštadienio popietę zondas buvo maždaug už 420 tūkst. kilometrų nuo Marso ir artėjo prie jo apie 13 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.„Curiosity“ veikia gerai - visos sistemos veikia kaip tikėtasi", - sakoma NASA pranešime.Branduolinio reaktoriaus varomas robotas yra didžiausias, kada nors pasiųstas tyrinėti kitų planetų. Šis apie toną sveriantis aparatas, dydžiu prilygstantis mažam automobiliui, turi daug sudėtingų prietaisų, kuriais bus tiriamos uolienos, gręžiamas gruntas ir matuojamas spinduliuotės intensyvumas.

Šis nusileidimas bus drąsus, precedento neturintis manevras: „Curiosity“ įskries į Marso atmosferą 21,24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, bus stabdomas viršgarsiu parašiutu, o vėliau ant paviršiaus jį švelniai nutupdys raketinių variklių varomas skraidantis kranas.„Tai sudėtingiausias nusileidimas, kokį kada nors esame bandę atlikti“, - sakė NASA Marso tyrimų programos direktorius Dougas McCuistionas.

Nusileidimo moduliui artėjant prie planetos paviršiaus, orbitoje aplink Marsą skries dvi NASA ir viena Europos kosminės agentūros (ESA) orbitinė stotis, kurios siųs duomenis į Žemę.MSL savo kelionę į Raudonąją planetą pradėjo prieš daugiau nei aštuonis mėnesius, kai ją nešanti raketa startavo iš Floridos pakrantės 2011 metų lapkričio pabaigoje.Numatyta, kad robotas nusileis plokščioje vietoje Geilo krateryje, kuris yra šalia vieno kalno. Mokslininkai tikisi, kad „Curiosity“ pavyks užvažiuoti ant šio kalno šlaito, ieškant nuosėdinių uolienų, kurių amžius gali siekti milijardą metų.

Marso orai, kurie buvo vienas iš nerimą keliančių veiksnių, tikriausiai bus palankūs, nes netoliese siautusi dulkių audra, pastebėta prieš kelias dienas, dabar jau nurimo, šio projekto mokslinės programos viršininko pavaduotojas Ashwinas Vasavada sakė žurnalistams.

„Marsas vaidina malonų, o sekmadienį tikimės gerų sąlygų“, - nurodė jis.Jeigu nusileidimas įvyks kaip planuota, NASA tikisi tuojau po šio manevro sulaukti pirmųjų mažos raiškos nespalvotų nuotraukų, kurias padarys roboto gale įtaisytos kameros.„Curiosity“ turi cheminių tyrimų priemonių rinkinį, kuriame yra uolienų mėginius išgarinsiantis lazeris, 17 fotoaparatų, grąžtas, spinduliuotės matuokliai, vandens garų jutikliai ir manipuliatoriai, kuriais bus galima pasemti grunto ir patikrinti, ar juose esama organinių medžiagų, būdingų gyviems organizmams.

„Curiosity“ savo keliones gali pradėti rugsėjį, o pirmąjį grunto mėginį planuojama paimti to mėnesio pabaigoje. Tuo tarpu pirmuosius gręžinius tikimasi padaryti spalį ir lapkritį.Jeigu nusileidimas nebūtų sėkmingas, D.McCuistionas pažadėjo, kad NASA tęstų Marso tyrimų projektus.Šie tyrimai reikalingi, norint „ištyrinėti mūsų aplinką, suprasti, kas ten dedasi ir, žinoma, patikrinti, ar mes nesame vieni“, aiškino NASA pareigūnas.


Šiame straipsnyje: NASAmaršasKosmosas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių