- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus po to, kai Neptūnas pirmą kartą po atradimo 1846 metais apkeliavo aplink Saulę, mokslininkai galiausiai apskaičiavo šio dujinio milžino paros ilgį.
Kitaip nei kietųjų planetų, dujinių milžinių sukimosi skaičiavimai mokslininkams yra tikras iššūkis, praneša SPACE.com.
Merkurijus, Venera ir Marsas iš esmės yra kietos besisukančios uolienos, tačiau dujinės milžinės juda panašiau į besisukantį skystį, besitaškantį ir sūkuriuojantį aplink mažą kietą branduolį. Kietųjų planetų savybės tikrąja šio žodžio prasme įspaustos į akmenį, išorinių planetų bruožai blaškosi ant nuolat judančių debesų.
Tačiau Erichas Karkoschka iš Arizonos universiteto, pasinaudodamas šiais kintančiais bruožais, sugebėjo apskaičiuoti, kiek laiko prireikia Neptūnui apsisukti aplink savo ašį. Paaiškėjo, kad tai trunka 15 valandų, 57 minutes ir 59 sekundes.
Mokslininkas išstudijavo daugiau kaip 500 kosminiu teleskopu „Hubble“ darytų Neptūno nuotraukų. Jo dėmesį patraukė du debesų dariniai, panašūs į žymiąsias Jupiterio Raudonąsias dėmes, – Pietų ašigalio požymis ir Pietų ašigalio banga. Tyrinėdamas „Hubble“ nuotraukas, darytas per 20 metų, E. Karkoschka nustatė, kad šie išskirtiniai požymiai pasirodo tiksliai pagal grafiką.
Jis nusprendė išplėsti savo paiešką ir įtraukti detalesnius atvaizdus, kuriuos 1989 metais darė NASA kosminis aparatas „Voyager“. Šiose nuotraukose mokslininkas aptiko dar 6 papildomus Neptūno bruožus, kurie reguliariai pasirodydavo.
„Maniau, kad neįprastas Neptūno rotacijos reguliarumas, kurį rodė du požymiai, buvo kažkas tikrai ypatingo. Dabar turime aštuonis požymius, ir tai tikrai jaudina“, – pranešime cituojamas E. Karkoschka.
Jo tyrimas skelbiamas žurnale „Icarus“.
Kai praėjusio amžiaus 9 dešimtmetyje kosminiai aparatai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ keliavo pro Saturną, Uraną ir Neptūną, jie užfiksavo dujų milžinių magnetinių laukų skleidžiamus signalus. Tačiau jų surinkta informacija, paprastai naudojama kitų planetų sukimuisi apskaičiuoti, buvo nepakankama.
„Voyager 2“ tik praskrido pro Neptūną, taigi jo matavimai riboti“, – teigė Ravitas Helledas iš Tel Avivo universiteto Izraelyje.
NASA kosminiai aparatai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ paleisti 1977 metais. Jų užduotis buvo tirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus. Praėjus beveik 34 metams po jų starto, abu zondai, keliaujantis Saulės sistemos pakraščio link, vis dar pateikia svarbios informacijos.
R. Helledas, nedalyvavęs E. Karkoschkos tyrime, studijuoja planetų susiformavimą, evoliuciją ir sukimąsi.
Praėjus 15 metų po „Voyager“ praskridimo, į Saturną nukeliavęs „Cassini“ pateikė informacijos apie sudėtingą magnetinį lauką, kuris truputį sulėtėjo. Didžiulė planetos masė ir kampinė varomoji jėga reiškė mažą tikimybę, kad planetos sukimasis galėjo taip pastebimai sulėtėti. Be to, „Cassini“ duomenys vėliau parodė, kad Saturno šiaurinis ir pietinis pusrutuliai sukasi skirtingais greičiais.
Manyta, kad to pačio galima tikėtis ir Neptūne. O planetos dienos ilgio nepavykus apskaičiuoti dėl nepatikimų radijo signalų, astronimai ėmė ieškoti kitų būdų nustatyti, per kiek laiko Neptūnas apsisukąs aplink savo ašį.
Manoma, kad E. Karkoschkos matomų Neptūno požymių analizės metodas padės astronomams suprasti ne tik tai, kaip dažnai saulė teka ir leidžiasi šioje planetoje.
Ištobulinti mėlynosios milžinės sukimosi skaičiavimai padės astronomams geriau suprasti, kaip pasiskirsčiusi jos masė. Greitesnis sukimasis leidžia manyti, kad daugiau masės nei manyta sutelkta arčiau centro, o tai gali pakeisti egzistuojančius išorinių planetų modelius.
„Uranas ir Neptūnas yra ypač įdomios planetos, tad privalome apie jas sužinoti daugiau. Ypač dabar, kai atrandama tiek daug planetų už Saulės sistemos ribų ir dedama daug pastangų norint suprasti planetų prigimtį“, – kalbėjo R. Helledas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...