Mokslinės stažuotės – galimybė kurti, ieškoti, atrasti

Projektas „Podoktorantūros stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ jauniems mokslų daktarams suteikia sąlygas pradėti ir plėtoti savarankiškus mokslinius tyrimus bei pasirengti mokslinei pedagoginei karjerai.

Stažuočių tyrimų temas jaunieji mokslininkai renkasi atsižvelgdami ne tik į sukauptą mokslinių tyrimų patirtį, bet ir į jų aktualumą visuomenei.

Mokslininkės stažuotojos Živilės Stankevičiūtės atliekami tyrimai pasitarnaus odontologijos, ortopedijos pažangai. Tuo tarpu stažuotoja Olga Mastianica pateiks naujų įžvalgų dėl tautinės diferenciacijos, tautinio identiteto formavimosi procesų buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse.

Kuria „dirbtinio kaulo“ dangą

Mokslininkė  Ž. Stankevičiūtė podoktorantūros stažuotės Vilniaus universiteto Chemijos fakultete  metu gilinasi į perspektyvią sritį – tiria implantų padengimo sintetine medžiaga – „dirbtiniu kaulu“ galimybes.

Ilgai naudojant titano implantus, pasitaiko įvairių komplikacijų – uždegimų, implanto tirpimo atvejų. Vienas šios problemos sprendimo būdų – padengti implantus hidroksiapatitu – sudėtimi į natūralų kaulą panašia sintetine medžiaga, kuri pasižymi puikiomis biosuderinamumo savybėmis ir dažnai naudojama įvairiems kaulų ir dantų defektams užpildyti, protezams padengti.

„Kad būtų galima palyginti rezultatus, tokias pat „sintetinio kaulo“ dangas bandau išgauti ir ant silicio bei kvarco. Tai nėra lengva: vienokios cheminės sudėties kalcio ir fosforo junginiai susidaro sintetinant paprastus miltelius dantų protezams gaminti, ir kiek kitokios – dengiant ant titano. Ne veltui verčiant iš graikų kalbos žodžio „apatitas“ reikšmė siejama su apgaule“,  – pastebėjo mokslininkė.

Podoktorantūros stažuotei dr. Ž. Stankevičiūtė  pasirinko VU Chemijos fakultetą, nes siekė padirbėti drauge su profesoriumi habilituotu daktaru Aivaru Kareiva, apie kurio kompetenciją buvo daug girdėjusi. Džiugino ir stažuotės tema: mokslininkė anksčiau yra nemažai domėjusis biologija bei žmogaus anatomija, juolab kad savo tyrimų srityje mokslininkė jau sukaupė nemažai patirties ir žinių.

Prie tikslo  - palaipsniui

Dr. Ž. Stankevičiūtė mėnesį stažavosi Talino technologijos universitete, tyrinėdama susintetintų  medžiagų savybes, du mėnesius praleido Rygos technikos universitete sintetindama hidroksiapatitus, turinčius įvairių kiekių sidabro, ir tyrinėjo jų antibakterines savybes, kurios padėtų  sumažinti arba apskritai išvengti įvairių uždegimų chirurginių operacijų metu.

Tačiau viena įdomiausių moksliniu požiūriu ir kartu egzotiškiausia kelionė mokslininkės dar laukia: ji vyks į tolimąjį Taivaną ir Taipėjaus technologijos universitete tirs susintetintų medžiagų biosuderinamumo savybes. Taip pat bus formuojami pavyzdžiai odontologijai, bandomos titano, padengto „dirbtiniu kaulu“  panaudojimo ortopedijoje galimybės.

Kitas žingsnis būtų  sidabro turinčio apatito pritaikymas dengti jį ant titano, bet tai – jau ateities planai.

Gilinasi į tautinės tapatybės kilmę

Mokslininkė stažuotoja  Olga Mastianica podoktorantūros stažuotę atlieka Lietuvos istorijos institute, XIX amžiaus istorijos skyriuje. Jame šiuo metu intensyviausiai ir plačiausiai, lyginant su kitais Lietuvos institutais, vykdomi mokslininkę dominantys nacionalizmo, tautinės identifikacijos tyrimai.

Dr. O. Mastianicos tyrinėjimo sritis – sudėtingi, netipiniai XX a. pradžios tautinės identifikacijos variantai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, jų kolektyvinės raiškos formų analizė, kuri iki šiol nebuvo atlikta.

Mokslininkė siekia apibrėžti lietuvių moderniojo nacionalizmo ideologijos simbolius, vertybes, ritualus, istorinės atminties konstruktus, kurie buvo naudojami tautinei tapatybei formuoti.

Medžiagos naujoms išvadoms apie tautinio identiteto tarpusavio sąveikas bei priešpriešas mokslininkė ieško analizuodama 1908 – 1914 m. Mečislovo Davainio-Silvestraičio lenkų kalba Vilniuje leistų laikraščių „Litwa“ („Lietuva“)  ir „Lud“ („Liaudis“) idėjines platformas.

Tyrimo išvadų pagrindu tikimasi įsijungti į Lietuvos ir Lenkijos istoriografijoje tebevykstančias diskusijas dėl tautinių konfliktų pobūdžio XX a. pradžioje, pateikti naujų įžvalgų dėl tautinės diferenciacijos, tautinio identiteto formavimosi procesų.

Netrukus – naujas kvietimas stažuotis

Abi mokslininkės jau spėjo įvertinti podoktorantūros stažuotės teikiamą naudą ir galimybes.

„Ši stažuotė ir darbo vadovo prof. A. Kareivos konsultacijos man atvėrė plačias galimybes – galiu dirbti su naujausia modernia aparatūra, semtis patirties kitų šalių universitetuose bei pristatyti darbo rezultatus įvairiose konferencijose: Lietuvoje, Vokietijoje, Ispanijoje“, – džiaugėsi dr. Ž. Stankevičiūtė.

„Podoktorantūros stažuotė leido susipažinti su naujausiomis Vakarų ir Rytų Europos istoriografijų nacionalizmų, tautinės identifikacijos modelių teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis, pasisemti mokslinės patirties Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos akademinėse institucijose“, – stažuotės svarbą įvertino dr. O. Mastianica.

2013 m. birželį numatoma skelbti penktąjį kvietimą finansuoti podoktorantūros stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose 2013–2015 metais. Kaip ir anksčiau, konkurse dalyvauti galės įvairių mokslo sričių šalies ir užsienio jaunieji mokslininkai.

Projektas „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ (projekto Nr. VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-004) finansuojamas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, Mokslininkų ir kitų tyrėjų mobilumo ir studentų mokslinių darbų skatinimo priemonę (VP1-3.1-ŠMM-01).