Įrodyta, kad A. Einšteino teorija buvo teisinga

Dideli objektai visatoje savo gravitacijos jėga iškreipia erdvę ir laiką. Šiuos Alberto Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos teiginius patvirtino NASA zondas.

„A. Einšteinas gyvuoja“, – sakė Stanfordo universiteto fizikas Francis Everittas, pagrindinis „Gravitacijos zondo B“ (Gravity Probe B (GP-B)), tyrėjas.

Ši misija – vienas ilgiausiai NASA įgyvendinamų projektų. Fizikos eksperimentui ruoštasi daugiau kaip keturis dešimtmečius, o 2004 metais jis galiausiai pradėtas, praneša naujienų agentūra AFP.

„A. Einšteino visatoje erdvė ir laikas yra iškreipti gravitacijos. Žemė savo trauka aplink ją esančią erdvę iškreipia labai nežymiai“, – teigė jis, aiškindamas beveik prieš 100 metų žydų kilmės mokslininko sukurtą teoriją. Ir tik daug vėliau atsirado technologijos, leidžiančios ją patikrinti.

„Įsivaizduokite, kad Žemė panardinta meduje. Kai planeta sukasi, aplink ją esantis medus imtų sūkuriuoti. Tas pats vyksta su erdve ir laiku“, – kalbėjo F. Everittas.

„GP-B patvirtina dvi reikšmingiausias A. Einšteino visatos prognozes, o tai turi didelę reikšmę astrofizikiniams tyrimams“, – sakė jis.

Palydove buvo sumontuoti keturi pažangūs giroskopai, matavę aplink gravitacinį kūną atsirandančias laiko ir erdvės deformacijas bei kiek besisukantis objektas traukos jėga veikia erdvę ir laiką.

Jei A. Einšteino teorija būtų paneigta, giroskopai, būdami orbitoje, visada būtų nukreipti į tą patį tašką.

„Tačiau patvirtindami A. Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, Žemės traukos veikiamų giroskopų sukimosi kryptis gana žymiai akimirksniui pakisdavo“, – teigiama NASA pranešime.

Zondo matavimai gana artimi A. Einšteino pateiktoms projekcijoms, teigiama leidinyje „Physical Review Letters“ skelbiamuose tyrimo rezultatuose.

Palydovas, kuris savo duomenų rinkimo misiją baigė pernai, pirmą kartą sumanytas dar 1959 metais. Stanfordo fizikos departamento vadovas Leonardas Schiffas ir George`as Pughas iš Gynybos departamento sumanė palydovą, kuris turėjo skrieti aplink Žemę ir patikrinti teoriją. 1962 metais prie projekto prisijungė F. Everittas, o 1963 metais – NASA.

„Praėjus 41 metams, palydovas buvo paleistas į orbitą“, – teigė NASA.

Kuriant šį zondą sukurtos technologijos panaudotos kuriant tikslią visuotines padėties nustatymo sistemas (GPS) ir aptinkant visatos reliktinį spinduliavimą.