Vilniaus vidurines mokyklas purto reorganizacijos baimė. Pertvarkos ir nežinomybė, kas bus po jų, labiausiai jaudina moksleivių tėvus. Jie nuogąstauja, kad prievarta perkelti į svetimas mokyklas jų vaikai susikirs per baigiamuosius egzaminus.

Pritrūks laiko prisitaikyti

Vilniuje šiuo metu veikia 47 vidurinės mokyklos. Iki 2012 m. savivaldybė privalo jas išskaidyti į pagrindines arba progimnazijas ir gimnazijas. Vidurinių mokyklų reorganizacijos planai gąsdina ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus. Jie sunerimę, kad permainos likus porai metų iki baigiamųjų egzaminų gali turėti lemiamos įtakos vaikų mokymosi rezultatams.

„Paauglystėje adaptacijos procesas minimaliai trunka 2-3 metus. Aplinkos pokyčiai gali pakenkti mokslams“, - kalbėjo Tuskulėnų vidurinėje mokykloje besimokančio dešimtoko mama Janina Tutkuvienė.

Ji išgyvena, kad po reformos 11-12 klases jos sūnui gali tekti pabaigti mokykloje su svetimais bendraklasiais ir nepažįstamais mokytojais.

„Tuskulėnų mokykla dirba dviem pamainomis, mokiniai į ją veržte veržiasi. 20 proc. ją lankančių vaikų atvyksta iš aplinkinių rajonų. Vadinasi, tėvai mokymo įstaigą renka ne tik pagal jos geografinę padėtį. Svarbu ir geras vardas, mokymo kokybė ir pasiekimai. Manome, kad, jei jau reorganizacija neišvengiama, Tuskulėnų vidurinei mokyklai galėtų būti suteiktas gimnazijos statusas“, - svarstė J.Tutkuvienė.

Planuoja, bet neaiškina

Norėdami atkreipti dėmesį, kad mokyklos bendruomenės numatomos reorganizacijos padariniai netenkina, tėvai rengia susirinkimus, renka parašus ir miesto valdžiai rašo raštus, kuriuose išdėsto, kokią žalą mokiniams gali padaryti neapgalvoti sprendimai dėl mokyklos ateities.

„Mano vaikai nuo pirmos klasės lankė tą pačią mokyklą, klasės draugai susibūrę į vieną branduolį. Kai galėjome rinktis kitą mokyklą, likome savojoje. Vaikai pripratę prie pedagogų, lanko papildomus užsiėmimus. Išvaryti juos kitur... Nemanau, kad tai sveikas reiškinys“, - stebėjosi ir kito Tuskulėnų vidurinės mokyklos dešimtoko mama Alma Mirzienė.

Ji apgailestavo, kad nelabai kas linkęs į mokyklos bendruomenės nuomonę atsižvelgti. „Nuspręsta  padaryti reorganizaciją ir tos linijos laikomasi. O kad kas nors ateitų pasišnekėtų tėvais, su vaikais... Pas mus įstatymo raidė pirmoje vietoje, žmogaus seka tik po to“, - nusivylimo neslėpė A.Mirzienė.

J.Tutkuvienė irgi atkreipė dėmesį, kad reorganizacijos planai pernelyg įslaptinti.
„Keistas slaptumas ir neviešinimas. Gandai apie pertvarką perduodami iš lūpų į lūpas. Renkame parašus, rašome raštus, bet net iki galo nežinome, kas iš tikrųjų gresia mokyklai“, - absurdišką situaciją nupasakojo J.Tutkuvienė.

Neišgelbėtų net mitingai

Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus sakė suprantąs moksleivių tėvų norą, kad vaikai nepertraukiamai mokytųsi toje mokykloje, kurioje pradėjo žinių kelią. „Tačiau yra įstatymas. Gali mitinguoti, nemitinguoti. Kadangi mokyklos steigėjas savivaldybė, ji ir spręs“, - aiškino R.Vitkus.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis neslėpė pastarosiomis dienomis sulaukiantis ir skambučių, ir laiškų. Juose teiraujamasi, kas bus su viena ar kita mokykla po reorganizacijos.
G.A.Petronis per dieną aplanko bent kelias mokyklas, kurių bendruomenei pristato ateities perspektyvas.

„Daugumą Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokinių sudaro jaunesnio amžiaus vaikai. Mokykla toje mikrorajono vietoje yra viena, todėl manome, kad ji turėtų būti skirta jaunesnio amžiaus vaikams – 1-8 arba 1-10 klasių mokiniams. 9-12 arba 11-12 klasių moksleiviams numatyta visiškai šalia įsikūrusi Šv. Kristoforo keturmetė vidurinė mokykla, kuri jau nuo rugsėjo 1 dienos taps keturmete gimnazija“, - savivaldybės viziją pristatė G.A.Petronis.

Mokslus spės užbaigti?

Dėl gausesnio jaunesnio amžiaus mokinių skaičiaus Tuskulėnų vidurinė mokykla į gimnazijos statusą pretenduoti negali. Jai telieka apsispręsti, kokia mokykla ji nori tapti: progimnazija (1-8 klasės) ar pagrindine (1-10 klasės).

„Jei mokykla tampa progimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmos dienos ji turėtų nekomplektuoti 9 klasių. Jei mokyklos bendruomenė apsisprendžia pasirinkti pagrindinės mokyklos statusą, tik nuo 2011 metų rugsėjo 1-os dienos mokykla pradėtų nekomplektuoti 11-ų klasių”, - aiškino G.A.Petronis.

Jo manynu, progimnazijos kelias paprastesnis, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti priešingai.

„Jei žinočiau, kad mano vaikai mokykloje, kurioje mokosi, negalės baigti 12-os klasių, aš juos verčiau perkelčiau į kitą 9-oje, o ne 11-oje. Vaikams gimnazijoje geriau mokytis nuo pirmos, o ne nuo trečios gimnazijos klasės – lengviau prisitaikyti“, - kalbėjo G.A.Petronis.

Jis akcentavo, kad nuo kitų mokslo metų nekomplektuojant 9-ų klasių, vyresnieji moksleiviai dar spės mokslus užbaigti savo mokykloje.

Vilnius atsilieka

Švietimo ir mokslo ministerija pristatė projektą, pagal kurį iki 2012 metų Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų. Jų Vilniuje šiuo metu veikia 47, tad savivaldybė jas per dvejus metus privalo išskaidyti į pagrindines arba progimnazijas ir gimnazijas.

Iki tų pačių 2012-ųjų privalu užbaigti mokyklų reorganizaciją: panaikinti antras pamainas veikiančiose mokyklose, dalį šių moksleivių perkleti į pustuštes mokyklas, o merdinčias visai panaikinti. Šis planas pradėtas vykdyti 2005 m. Dauguma Lietuvos savivaldybių užbaigė arba yra bebaigiančios mokyklų reorganizaciją. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė koja kojon žengia su Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio savivaldybėmis, kuriose pertvarka vos įpusėjusi.