Sveika gyvensena į klaipėdietės R. Zaksaitės gyvenimą atnešė pilnatvę

Puiki savijauta ir dvasinis pasitenkinimas aplinka – visa tai jaunos klaipėdietės Rūtos Zaksaitės gyvenime atsirado pradėjus aktyviai domėtis, kaip rasti trūkstamą harmoniją. Mergina, propaguojanti vegetarizmą, besidominti žaliavalgyste, bėgiojanti ilgas distancijas, besimaudanti jūroje žiemą, tikina, kad sveikas gyvenimo būdas – atgaiva kūnui ir sielai.

Mamos įtaka

27 metų R.Zaksaitė prisimena, kad jos šeima visada buvo sąmoninga, kalbant apie sveiką gyvenseną.

„Dar vaikystėje lakstydavau paskui mamą, kai ji bėgdavo krosą arba nešdavau jos batus, kai ši basa bėgdavo per sniegą. Pavasarį ir vasarą, kai užderėdavo daržovės ir vaisiai, aktyviai propaguodavome vegetarizmą. Aplinka ir suformavo kitokį požiūrį į fizinę veiklą bei mitybą. O prieš porą metų, suvokusi, jog kažko mano gyvenime trūksta, dar labiau pasinėriau į kūno ir dvasios pilnatvės paieškas“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, mama buvo tas žmogus, kuris domėjosi, kaip jaustis gerai ir žvaliai, skaitė įvairią literatūrą, lankė seminarus.

Pati R.Zaksaitė nevalgo viso, kas gyva, ir yra vegetarė.

„Praktiškai nebevartoju ir pieno produktų. Domiuosi žaliavalgystės idėjomis. Tačiau niekada savęs nespaudžiau ir griežtai neliepiau atsisakyti tam tikrų produktų. Maitinimasis sveikai į mano gyvenimą atėjo natūraliai. Tiesiog vieną dieną nustojau gerti kavą, po to atsisakiau žuvies. Valgyti mėsą poreikio nejaučiau niekada“, – pasakojo mergina.

Natūralūs pokyčiai

Pasak Rūtos, formuotis tokiems mitybos įpročiams padėjo sportas, joga ir meditacija.

„Iš savo patirties galiu paliudyti, kad gyvenant aktyviai ir užsiimant joga, mityba susireguliuoja savaime. Tiesiog nebesinori valgyti tam tikro maisto ir tikrai nereikia prievartauti savęs. Pavyzdžiui, taip visiškai natūraliai atsisakiau alkoholio. Seniau taurė vyno su gurmaniška užkanda buvo priimtinas dalykas, tačiau jau metus nebekyla net mintis nuodyti save“, – tikino R.Zaksaitė.

Mergina džiaugiasi, kad pradėjus gyventi sveikai ir sportuoti, jos savijauta pagerėjo šimtu procentų.

„Siūlyčiau kiekvienam padaryti eksperimentą – kurį laiką tiesiog maitinkitės daržovėmis, vaisiais ir pamatysite, koks lengvumas bei žvalumas apima. Pagerėja sveikata, fiziškai jautiesi stipresnis, ištvermingas, o ir psichologinė savijauta puiki. Mane nuolat lydi gera nuotaika, pozityvumas ir ramybės jausmas“, – sakė pašnekovė.

Bėgimas – gyvenimo būdas

Sveika mityba – ne vienintelė R.Zaksaitės aistra gyvenime, mergina aktyviai bėgioja.

„Bėgiojimas – man ne tik sporto rūšis, bet ir gyvenimo būdas. Tačiau ir šioje srityje nespaudžiu savęs. Kartais per mėnesį nubėgu apie 200 kilometrų, kartais mažiau nei šimtą. Svarbiausia – pasiryžimas ir startas. Tereikia prisiversti išeiti iš namų, o visa kita pavyks daug lengviau nei būtų galima pamanyti. Pradėjus bėgioti, vėliau natūraliai kyla noras peržiūrėti savo mitybos racioną, pakeisti požiūrį į gyvenimą“, – teigė Rūta.

Anot jos, nubėgus bent 10 kilometrų, užplūsta energija ir apima euforija.

Mergina tikina, kad mes turėtume išnaudoti nuostabias galimybes, kurias suteikia Klaipėda.

„Turime jūrą, puikius takus, galime mėgautis švaresniu oru. Reiktų pažymėti, kad daugelį žmonių, norinčių pradėti bėgioti, gąsdina sukurti stereotipai esą bus labai sunku ar net neįmanoma. Įsivaizduojama, kad bėgant ilgas distancijas, vos gaudai kvapą. Visiška nesąmonė – bėgu lengvu tempu, atsipalaidavusi ir neuždususi“, – sakė R.Zaksaitė, šia veikla užsiimanti dvejus metus.

Klaipėdietės tikslas – įkvėpti žmones aktyviai veiklai ir pokyčiams.

Informacija apie nubėgtus kilometrus ir maršrutus mergina dalijasi socialiniuose tinkluose ir pastebi, kad ne vieną žmogų jau sugebėjo paskatinti televizorių ir traškučių valgymą iškeisti į sportinę aprangą.

„Matyt, žmones veikia kitų entuziazmas. Tereikia pabandyti ir iš pradžių susirasti kompanioną šiai veiklai, nes bėgti vienam – daug sunkiau. Jau po kelių mėnesių pastebėsite, jog kūnas tapo tvirtesnis, atsirado daugiau energijos, stiprėja imunitetas“, – tikina mergina.

Grūdinasi šalčiu

Jau porą metų R.Zaksaitė grūdinasi ir žiemą maudosi jūroje.

„Šalto dušo tikrai nebijau, o ir šokimas į jūrą nėra toks baisus, kaip kartais atrodo žmonėms. Pastebėjau, kad pagerėjo odos būklė, turiu daugiau energijos, tapau sveikesnė ir stipresnė“, – kalbėjo pašnekovė.

Šalto vandens baimė, anot merginos, tik psichologinis barjeras.

„Visi suvaržymai kyla mūsų galvose. Atsimenu, prieš porą metų net neplanavau šokti į jūrą. Tačiau po bėgimo ir mankštos buvau pirmoji, kuri tam ryžosi žiemą. Prieš maudantis šaltame vandenyje, būtina gerai apšilti, o ir pats buvimo vandenyje laikas – trumpas. Organizmas patiria žaibišką šoką, po kurio atsiveria akys ir užplūsta teigiamų pojūčių banga“, – kalbėjo R.Zaksaitė.

Mergina žino ir apie neigiamą požiūrį į grūdinimąsi, vegetarizmą, žaliavalgystę ar net bėgiojimą.

„Manau, kad reikia stebėti savo organizmą ir atrasti dalykus, kurie jam tinka labiausiai. Jei kažkam malonu bėgioti, tuo ir užsiimk, jei nori šokti į jūrą žiemą, pabandyk. Svarbiausia – gyvenk aktyviai“, – sakė ji.

Harmonijos paieškos

Pašnekovė tikina, kad prieš atrandant sveiką gyvenseną, nesijautė laiminga.

„Mano gyvenime kažko trūko, tik nežinojau ko. Tai ir paskatino ieškoti būdų, kaip pakeisti buvusią padėtį. Natūraliai atėjo metas, kai pradėjau sau užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų. O ieškant atsakymų žmogaus gyvenime pradeda keistis aplinkybės, kurios nukreipia tinkama linkme“, – sakė R.Zaksaitė.

Taip į merginos gyvenimą atėjo supratimas, kad svarbu išminties ir naudingų dalykų semtis iš gamtos, ypač kalbant apie mitybą.

„Iš gamtos žmogus ir papildo savo organizmą energija, gyvybe. O kai kūnas lengvas, siela taip pat jaučiasi geriau. Dabar galiu sakyti, jog jaučiu fizinę ir psichologinę harmoniją savo gyvenime. Daugelis jau nebeįsivaizduoja gyvenimo be alkoholio, rūkymo, naktinio gyvenimo ir savęs alinimo. Man to nebereikia, o gyvenime yra daugybė alternatyvų, kaip ne tik būti sveikam, bet kartu prasmingai leisti laiką bei įkvėpti aplinkinius“, – sakė R.Zaksaitė.