Vilniaus tarybos valdančiai koalicijai priklausantys socialdemokratai žada priešintis koalicijos partnerio mero Artūro Zuoko inicijuojamai miesto seniūnijų pertvarkai.

Socialdemokratų frakcija miesto savivaldybės taryboje įpareigota nebalsuoti už tai numatantį projektą, kurį savivaldybės taryba ketina svarstyti trečiadienį, teigiama partijos pranešime.

Anot pranešimo, partijos valdyba nepritarė iniciatyvai naikinti didžiąją dalį seniūnijų Vilniaus mieste, mat tokia reforma socialdemokratams nepriimtina.

„Tokia reforma sulaukė ne tik didžiulio visuomenės pasipriešinimo, bet ir prieštarauja Lietuvos socialdemokratų partijos programai, kurioje vienu iš svarbiausių tikslų – visuomenės įtraukimas į valdymą sudarant sąlygas dalyvauti priimant sprendimus“, - teigiama pranešime.

Socialdemokratų nuomone, darant tokias reformas, pirmiausia reikėjo atsiklausti visuomenės nuomonės, tačiau nebuvo atliktos jokios apklausos.

Tačiau prieš savaitę spaudos konferencijoje pristatant seniūnijų reformą vicemeras Romas Adomavičius nė vieno priekaišto jai neturėjo. Merui Artūrui Zuokui giriant seniūnijų skaičiaus mažinimą jo pavaduotojas tik pritariamai lingavo galva.

Daugiau klausimų kilo kitam miesto tarybos socialdemokratui Jurui Poželai, kuris piktinosi, kad tarybos narių meras apie reformą iš anksto neinformavo, visi sprendimai priimami neatsiklausus koalicijos partnerių.

Tuo metu, kaip BNS sakė vicemeras „darbietis“ Jonas Pinskus, kiti koalicijos partneriai - Darbo partija - žada palaikyti siūlymą pertvarkyti ir labiau centralizuoti seniūnijas. J.Pinskus stebėjosi socialdemokratų pozicija priešintis pertvarkai.

„Įdomiai, nes aš kaip supratau per seniūnų sueigą, jie (socialdemokratai - BNS) sakė, kad palaikys, Lenkų rinkimų akcija irgi palaikys“, - BNS sakė J.Pinskus.

Darbo partijos 2011-ųjų rinkimų į savivaldybių tarybas programos gairėse numatyta „suteikti seniūnijoms finansinį savarankiškumą, įteisinti jas kaip savarankiškas asignavimų valdytojas. Biudžeto, Kelių fondo ir visas kitas seniūnijai patvirtintas lėšas, paskirstyti tik bendru seniūno ir seniūnaičių (bendruomenių pirmininkų) sutarimu“.

Reformą palaikysiantis sakė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vicemeras Jaroslavas Kaminskis. „Mums reforma atrodo reikalinga ir gera, nežinau, kodėl socialdemokratai jos nepalaiko. Iki šiandien jokio jų nepasitenkinimo nemačiau“, - sakė politikas.

Pagal tarybos sprendimo projektą, vietoj dabar mieste esančios 21 seniūnijos turėtų likti 16 savivaldybės administracijos padalinių, iš jų didžioji dalis - 11 - turės ne seniūnijos, o administracijos biuro statusą. Šie biurai bus labiau priklausomi nuo savivaldybės administracijos nei seniūnijos.

Miesto pakraščiuose liktų penkios seniūnijos: Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių. Dauguma dabartinių seniūnijų būtų performuotos į biurus jų nejungiant, tuo metu Vilniaus centre esančios keturios seniūnijos būtų sujungtos į vieną biurą.