Viso sutvarkyto Sapiegų rūmų ansamblio dar teks palūkėti. Tačiau sutvarkyta tvora ir vartai jau leidžia įsivaizduoti, kas kadaise slypėjo už aukštų jos mūrų.

Istoriją išsaugojo šiukšlės

Prieš maždaug trejus metus Sapiegų rūmų tvorą pradėjusi atkasinėti komanda nustebo aptikusi netikėtą radinį – po šiukšlių ir supuvusių lapų krūva buvo išlikęs originalus Sapiegų rūmų tvoros kampas. Būtent šio aplaidumo dėka istorikai dabar gali bandyti sužinoti, kaip atrodė vieną gražiausių Vilniaus dvarų, vėliau tapusio ligonine, juosusios tvoros.

"Didžioji tvoros dalis buvo sulyginta po žeme ir tik toje vietoje, kur buvo Sapiegų rūmų kiemo kampas, išliko originalus tvoros pamatas. Matyt, per amžius žmonės ten sušluodavo lapus, jie puvo, taip susidarė humusas, kuris išsaugojo istorinę vertybę, todėl dabar galime atsekti, koks buvo pirminis tvoros lygis", – pasakojo projekto vadovė Birutė Biekšienė.

Sapiegų rūmų pastatymo laikais jų apylinkės atrodė visiškai kitaip nei dabar – nuo Sapiegų kalvų tekėjo upė, dabartinė Sapiegos gatvė buvo upės vaga.  Kita upė tekėjo per Trinitoriaus bažnyčios šventorių ir jos abi sutekėjo į Nerį, taip suformuodamos Sapiegų parko formą. 1691 m. čia buvo pastatyti Sapiegų rūmai, o vėliau, turbūt jau XVIII a. ir juos saugojusios tvoros.

Iš Antakalnio gatvės pusės į rūmus galėdavai patekti pro didžiulius vartus, pro kuriuos kelias vesdavo iki didelių laiptų, todėl pro šiuos vartus buvo galima eiti tik pėsčiomis. Iš kitos  pusės buvo vartai, pro kuriuos patekdavai į dvaro kiemą.

Per trejus kruopštaus darbo metus istorinę tvorą ir vartus pavyko atrestauruoti – paskutiniai darbai buvo baigti visai neseniai. Koks tikslus buvusios tvoros amžius, nustatyti sunku. "Labai daug tvorų buvo permūrytos ir jose galima rasti visko – plytų, nuolaužų, akmenų. Todėl labai sunku nustatyti laikotarpį, nes jis paprastai sprendžiamas pagal skiedinius, plytų gabaritus, rišimo būdą, o čia viskas praktiškai sulipdyta iš šiukšlių. Tačiau bandėme kažką sukrapštyti iš to, ką turėjome", – sakė projekto vadovė.

Matant apleistus pačius rūmus, neatrodo keista, kad beveik nieko nebuvo likę ir iš tvoros. "Kaip sakė konstruktorius J.Mendelevičius, tvora – ir pats paprasčiausias, ir pats sudėtingiausias statinys. Juk  jis ilgas ir be jokių atramų, neturi pastovumo. Pastatas turi kampus, skersines sienas, tvirtai stovi, o tvora maskatuojasi į visas puses, jei tik kažkokia drėgmė, ar šaltiniai, ko buvo Sapiegų kalvose, ji irsta ir nesilaiko. Tuomet tvora griūna, ją permūryja, dėl to paskui atsiranda dideli lopai", – aiškino B.Biekšienė.

Taiko prie dabarties

Tvarkydami istorinius vartus specialistai turėjo susitaikyti, kad visko grąžinti taip, kaip buvo, jau nebepavyks. "Rūmų kiemas dabar gerokai pakilęs. Kažkada prieš rūmų duris buvo dvylika laiptų pakopų, ant kurių kiekvienos buvo stovas su gėlėmis, o dabar prieš duris radome tik dvi pakopas. Taigi skaičiuojame, kad apie 120 cm pakilo žemės lygis. Tai galėjo atsitikti tada, kai Sapiegos lygino gatvę. Dabar čia pilna inžinerinių tinklų, mes nieko negalime kilnoti, tuo labiau, kad mūsų riba pasibaigia ties tvora. Kita vertus, to ir nereikia", – kalbėjo B.Biekšienė.

Vieni vartai, iš kurių dabar likę lyg du stulpai, B.Biekšienės manymu, kadaise buvo vienas statinys: "Betyrinėjant paaiškėjo, kad šie stulpai – nesimetriški. Jei būtų buvę atskiri kažkada, jų karnizai būtų vienodi, o čia skirtingi, yra kitokio mūro fragmentų. Manau, kad tie vartai yra buvę su frontonu, nes taip, lyg iš šiukšlių, niekas nemūrijo. Kai mūrijo sveiką daiktą, tai ir plytas geras naudojo. Matyt, kažkas buvo ne taip ir išardė".

Vartus puošė įspūdingos skulptūros – kai kurios jų vis dar yra, kitos dingo ir nėra išlikusių, ar bent jau iki šiol niekas nerado jokių duomenų, kaip jos atrodė. Jei jos vėl būtų pastatytos taip pat, kaip buvo, nišų apačios turėtų likti atviros, tačiau tai prieštarautų ligoninės saugumo reikalavimams, todėl buvo nuspręsta viską palikti, kaip yra.

Trūksta istorinių dokumentų

Tęsti Sapiegų parko tvarkymą trukdo lėšų trūkumas – prasidėjus krizei finansavimą tokiems darbams gauti tapo dar sunkiau. Tačiau B.Biekšienė įžvelgė ir gerąją tokios situacijos pusę – galbūt per darbų pertrauką atsiras naujų istorinių dokumentų, kurie leistų tiksliau atkurti buvusią parko išvaizdą.

Sapiegų parko vartai iš Antakalnio gatvės pusės buvo sutvarkyti dar 1995 metais. Ilgą laiką buvo manoma, kad nėra išlikusios jokios jų senos nuotraukos. Atsitiktinai ligoninėje kartą apsilankęs daktaras iš Švedijos vėliau jos direktoriui parašė turintis fotografo Stanislovo Filiberto Fleri fotografiją, kurioje įamžinti šie vartai. Restauratoriams vėliau teko mėginti atkurti buvusį vartų vaizdą iš šios neryškios nuotraukos.

"Toje nuotraukoje taip pat matosi, kad vartų viršuje buvo keturios didelės vazos. Deja, joms atkurti negavome lėšų – vartai tikrai atrodytų gerokai įspūdingiau. Taip pat vartuose buvo keturios skulptūros, vaizduojančios metų laikus. Išliko tik tos, kurios buvo kiemo pusėje, o dvi buvusios išorėje dingo", – apgailestavo B.Biekšienė.

Ateityje specialistai svajoja matyti visą sutvarkytą rūmų kompleksą. "Čia yra ansamblis ir jis toks turi išlikti. Ligoninė čia įsikūrusi labai teisingai. Daugiau nieko kito čia negali būti, nebent dvaras, bet juk dabar tam ne laikas. Galbūt atsiras dar kažkokia ikonografinė medžiaga, atsiras lėšos ir galėsime tęsti darbus", – vylėsi projekto vadovė.