Norinčius giliau suprasti artėjančių švenčių esmę Klaipėdos etnokultūros centras buria į pokalbių vakarus „Advento pašnekesiai“ su etnologe Valerija Jankūnaite.

Prasidėjęs adventas daugeliui skirtingai suprantamas. Pats žodis “adventas” atėjęs iš lotynų kalbos ir reiškia artėjimą, atėjimą. Tad kas gi artėja? Vakarėliai su Kalėdų Seneliu? Dovanų dalijimo metas?  Metinė puota? „Advento” sąvoką  vis labiau užgožia  „kalėdinės nuolaidos”, „išpardavimai“ ir kitos prekybininkų pagundos. O jos ne tik adventą, bet ir didžiąsias žiemos šventes tradicinės kultūros stokojančiam žmogui paverčia blizgančiu šou.

„Žinoma, mes nebegalime mąstyti ir švęsti lygiai taip, kai šventė lietuviai seniau. Daugiausia vertęsi žemdirbyste, jie pinigo neprilaikė, todėl ir pirkti nebuvo iš ko. Be to, adventas, Kūčios ir Kalėdos jiems turėjo kitokią reikšmę, nei mums, – teigė V.Jankūnaitė. – Ikikalėdinis laikotarpis seniau buvo skirtas savęs ir gyvenamos aplinkos valymui. Šeimininkės stengdavosi visas namų kerteles išvalyti, kiekviena kampelį išblizginti – tik į švarius namus ateina gėris ir šviesa. Daug svarbiau buvo apvalyti savo kūną ir sielą. Todėl per adventą buvo laikomasi griežto pasninko, daug meldžiamasi, susilaikoma nuo linksmybių, stengtasi grąžinti visas skolas, atsiprašyti tų, kuriuos įžeidei, susitaikyti. Jaunimas vakarais susirinkdavo būrin ir žaisdavo advento žaidimus, eidavo ratelius, gamindavo kalėdinius papuošalus, klausydamasis šiurpių pasakojimų apie laumes, velnius, dvasias...“

Šiandien viskas kitaip. Bet  lietuviai vis dar turi išskirtinai savo šventę – Kūčias, kurios  nedaug tepasikeitė. Šeimos vis dar sėda prie balto stalo, laužia kalėdaitį, traukia šiaudą iš po staltiesės, spėja ateitį. Dažnu atveju prisimenami ir šeimos mirusieji, kas lietuvių tradicinėje kultūroje visais laikais buvo svarbu.

Etnologės V.Jankūnaitės manymu, svarbiausia – nesileisti, kad švenčių laukimas ir šventimas būtų nulemtas viliojančios ir gundančios aplinkos. Svarbu suvokti, kokius esminius dalykus žmogus turi suprasti ir atlikti, kad šventė būtų sava. Kokias tradicijas savo vaikams perduos emigravęs lietuvis, jei dar gyvendamas savo šalyje gyveno ir šventė pagal „primestas“ madas, nevertino tradicijų savasties. Tad jauni ir seni, sėslūs ir migruojantys kviečiami daugiau sužinoti apie netrukus prasidėsiantį adventą, artėjančias Kūčias ir Kalėdas.

Pokalbių vakarai

Gruodžio 7 d. 17 val. – apie advento, žiemos švenčių papročius; namų puošmenų – karpinių, medžiaginių angeliukų – gaminimas.

Gruodžio 14 d. 17 val. – apie Kūčių stalo ruošimą, Kalėdų valgius.

Gruodžio 21 d. 17 val. – apie advento laikotarpio, Kūčių vakaro burtus; žvakių liejimas.

Įėjimas į „Advento pašnekesius“ – nemokamas.