Klaipėdietė dizainerė Eglė Rekašienė, suprojektavusi gausybę interjerų kitiems, patyrė, jog kurti savus namus, ko gero, didesnis iššūkis. „Tapome savotiškais bandomaisiais triušiais“, – juokavo moteris, prisipažinusi, jog nuosavame būste galėjo įgyvendinti drąsius sumanymus ir išbandyti technines naujoves.
Datų šepetėliu nešveičia
Kaip vardijo Eglė, maždaug prieš trejetą metų, kai šeima kūrėsi naujajame name Klaipėdos priemiestyje, tokie dalykai kaip centrinė siurbliavimo sistema, geoterminis šildymas buvo ganėtinai pažangūs sprendimai.
„Kai kuriems nestandartiniams dalykams, naujovėms daugelis ryžtasi sunkiai. Kad ir atsisakyti plytelių apdailos virtuvėje. Žmonės kažkodėl to baiminasi. Pas mus nėra jokių plytelių, sienos nudažytos specialiais baltais dažais, kurie neįgeria riebalų, gali būti plaunami, šveičiami. Norėjosi, kad viskas būtų vientisa, be jokių staljuosčių ir užkaborių, kad nereikėtų vargti, šveisti tarpelių dantų šepetėliu“, – šypsojosi pašnekovė.
Ištisinę dangą dizainerė parinko ir pirmojo aukšto grindims. Dekoratyviniu betonu tarsi čiuožykla vandeniu buvo išlieta visa erdvė, pradedant garažu ir baigiant tualetu. Tokia pat danga panaudota ir antrojo aukšto vonios kambariui.
Grindys lygios it ledas
Kaip prisipažino pašnekovė, tai buvo vienas daugiausiai investicijų pareikalavęs sumanymas. Ši danga kaina prilygo aukštos kokybės parketui.
„Buvo keli kriterijai, kodėl pasirinkome būtent dekoratyvinį betoną. Tokia danga antialerginė, neįgerianti, atspari smūgiams, ilgaamžė, ją lengva prižiūrėti, o kadangi storis siekia 3 mm, pralaidumas šilumai kelis kartus viršija bet kokių kitų dangų“, – vardijo Eglė.
Be to, švelnios kreminės spalvos grindys suteikia šilumos ir ypatingos šviesos pojūtį.
Miegamuosiuose kambariuose kūrėja rinkosi ąžuolinį parketą – kad, pasak Eglės, išlipus iš lovos basomis kojomis būtų malonu pajusti medžio šilumą.
Pašnekovė neneigė, jog nemažų investicijų pareikalavo ir virtuvės baldų komplektas, kuris buvo projektuotas pagal dizainerės eskizą.
Gausybė stalčių, spintelių, ilgas darbinis stalviršio ruožas – Eglei buvo svarbu, kad baldai būtų tvirti, talpūs ir patogūs. Šalia virtuvės įrengtame sandėliuke įsikūrė šaldytuvas, mikrobangė krosnelė, kiti buities prietaisai, gausybė lentynų.
Biblioteka – laiptinėje
Kadangi klaipėdiečiai kūrėsi pagal tipinį projektą pastatytame name, pasak interjero dizainerės, teko nemažai pasukti galvą, kaip pakoreguoti išplanavimą ir jį maksimaliai pritaikyti šeimos poreikiams.
Kadangi pirmajame aukšte nebuvo suplanuotas darbo kambarys, ties kaminu pratęsus sieną suformuota speciali niša, kurioje tilpo rašomasis stalas, keletas lentynų.
Dar viena pertvara atsirado siekiant užmaskuoti laiptus.
„Man patinka uždari laiptai, o kai atsirado pertvara, po jais buvo galima įrengti dar ir atskirą nišą su stumdomomis sistemomis. Tai labai patogu ir ergonomiška, nes nesinori statyti papildomų spintų, apsikabinėti lentynomis“, – prisipažino pašnekovė.
Vietoje laiptų turėklų antrajame aukšte dizainerė suprojektavo specialią konstrukciją knygoms, be to, atsirado dekoratyvi palangė, ant kurios galima įkurdinti gėlių vazonus, o „bibliotekos“ sienelė tapo papildoma garso, sklindančio iš pirmojo aukšto, izoliacija.
Kadangi dizainerė nenorėjo bendros su svetaine virtuvės, tačiau sykiu nesinorėjo, kad ji būtų visiškai izoliuota, kompromisu tapo dar viena pertvara, į kurią buvo įmontuotas akvariumas.
Kiaurai gręžė perdengimus
Būste dominuojantys šviesūs tonai suteikia švaros, skaidrumo, lengvumo pojūtį. Erdvės įspūdį svetainėje stiprina viena veidrodžiais dekoruota siena.
Eglės nuomone, įsprausti šį interjerą į konkretaus stiliaus rėmus būtų neįmanoma, tačiau pripažino: „Klasikos čia tikrai nulis“.
Kūrėja neneigė, jog kuriant būsto veidą nemažai įtakos turėjo skandinaviškos tradicijos: erdvėse dominuoja šviesių tonų koloritas, čia saikingai baldų, interjero detalių, atsisakyta užuolaidų.
Tarp skandinaviškų akcentų – ir vietoje sofos išsiręžę du šezlongai, vaikų kambariuose bei svetainėje kybančios sūpynės, kurios pasak Eglės, pajėgios išlaikyti šimtų kilogramų svorį.
„Dar statant namą per perdengimus buvo kiaurai perkišti ilgi varžtai. Tad sūpynių mechanizmas išlaikytų didžiausius svorius“, – šypsojosi dizainerė.
Panorėjus sūpuokles galima paprasčiausiai nukabinti.
Stalą puošia rūdžių raštas
Nors šiame būste negausu baldų, buities daiktų, akivaizdu, kad jo šeimininkai detalėms skiria ypatingą dėmesį.
Štai vaikų kambario duris puošia jų vardų inicialai, vonioje šypseną kelia kabyklomis tapusios šuniukų uodegėlės – žaismingas aksesuaras klaipėdiečiams prisimena kelionę į Stokholmą.
Šeimininkų vonioje puikuojasi ir vienetinis eksponatas – iš seno stalo metalinio karkaso dalies pora sumeistravo originalų porėmį dviem praustuvėms. Taip įrėmintos kriauklės – tarsi aliuzija į anuomečių vaikų stovyklų buitį.
Šeimininkų miegamajame vietoje lovos spintelių pūpso senovinės medinės žvejų dėžės, o žurnalų laikikliu tapo nuo brendžio butelių likusi dėžė.
Būsto svetainėje dėmesį traukiantį prabangų metalinį stalą sutuoktiniai taip pat „pasigamino“ patys.
„Tai buvęs staklių stalas, kurį beveik metus laikėme lauke, kad surūdytų. Tada jį nušlifavome, apdorojome specialiais lakais. Dabar iš arti matyti rūdžių raštas“, – pasakojo pašnekovė.
Vietoje kambario – čiužinys
Prie valgomojo stalo stovinčias 1978 m. gamintas kėdės sutuoktiniai ne tik nušveitė, dalį nudažė juodai, dalį – baltai, bet ir ant dugno paliko istorinį „dokumentą“ – pageltusio popieriaus lipdukus su gamintojo užrašais bei pagaminimo metais.
„Daug ką darėme, meistravome patys. Nes taip yra įdomiau, nei tiesiog nusipirkti“, – pripažino moteris.
Svetainėje kabantys dailės darbai – taip pat Eglės kūryba. O daliai paveikslų, kurie dar tik laukia įrėminami, interjero dizainerė prisipažino seniai numačiusi vietą.
Jei dabar tektų projektuoti šeimos būsto interjerą, ar Eglė ką nors keistų?
„Versčiausi per galvą, bet kaip nors atkovočiau atskirą darbo kabinetą, kuris būtų ir svečių kambarys. Nes dabar pasilikusiems nakvoti svečiams tenka miegoti ant čiužinio svetainėje“, – šypsojosi interjero kūrėja.
Eglės Rekašienės nuotr.
Naujausi komentarai