Norint nuo raktų gavimo iki pirmo vakaro svetainėje įsirengti būstą pilnai – su baldais, apdaila, technika ir aksesuarais – bendra kaina dažniausiai siekia nuo 1 000 iki 1 500 eurų už kvadratinį metrą. Šis intervalas priklauso nuo daugelio faktorių: buto ploto, kokybės lygio, baldų kiekio, vonios kambario kompleksiškumo, tiekėjų pasirinkimo bei to, ar darbas vyksta su interjero dizaineriu.

„Tūkstantis eurų kvadratiniam metrui – saugus vidurkis, apimantis apdailą, baldus, tekstilę, buitinę techniką. Mažesnį butą įrengti santykinai brangiau, nes fiksuotų išlaidų tenka proporcingai daugiau“, – skaičiavo kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ interjero dizaineris Marius Morozovas.

Marius Morozovas. „Citus“ nuotr.

Būsto įrengimo išlaidas, pasak „Citus“ dizainerio, galima suskirstyti į dvi stambias grupes.

Pirmoji – apdaila ir rangos darbai: grindų klojimas, plytelių klijavimas, sienų dažymas, elektros instaliacija, durų montavimas, santechnika. Šis etapas apima ir medžiagas, ir darbus, jo išlaidos dažniausiai sudaro apie 500 Eur/kv. m.

Kai rangovas baigia darbus, prasideda baldų gamyba, buitinės technikos parinkimas, tekstilės (užuolaidų, kilimų) įsigijimas, veidrodžių, šviestuvų ir kitų elementų komplektavimas ir išlaidos prilygsta ar net viršija pirmojo etapo sumas.

„Citus“ nuotr.

„Klientui visada sakau: nuo raktų gavimo iki kavos puodelio virtuvėje bendrausite su 20 tiekėjų. Rangovas dalyvauja tik pirmoje kelionės pusėje – antrąją dažnai tenka nueiti patiems arba su dizainerio pagalba“, – kalbėjo M. Morozovas.

Pilnai įrengti tipinį, 2 kambarių (40–45 kv. m) butą retai kada kainuos mažiau nei 40  000–60  000 eurų. Todėl jau nuo pirmų žingsnių būtina planuoti ne mažesnį nei 1 000 Eur/kv. m biudžetą – kitaip rizika viršyti numatytas išlaidas tampa labai didelė.

Dvi sritys dažnai „suvalgo“ didžiąją biudžeto dalį:

1. Vonios kambarys – techniškai sudėtingiausia erdvė. Jos įrengimas gali sudaryti iki 20 proc. biudžeto.

„Citus“ nuotr.

2. Gaminami baldai – antrasis didelis išlaidų segmentas. Dažnam būstui reikia 8–10 gaminamų korpusinių baldų, o tai nesunkiai siekia 20–30 proc. viso įrengimo kainos.

„Citus“ nuotr.

Kodėl dažnai nuvertiname tikrąją kainą, o sutaupyti bandome ne ten, kur reikėtų?

Kartais įsivaizduojame, kad įrengimui pakaks 500 Eur/kv. m, tačiau neįvertiname, kad apdailos įrengimas – tik dalis darbų, kiekviena smulkmena kainuoja, o baldų, interjero elementų poreikis auga eigoje.

„Paradoksas: planuojame vieną sumą, bet keliose pozicijose šią sumą viršijus po 20–30 proc., bendri kaštai išauga bent perpus. Dažnai taip nutinka tiesiog dėl to, kad salone pasirenkame brangesnes prekes ar nestandartinius sprendimus, o to pasekmes iškart įvertinti sunku“, – pabrėžė interjero specialistas.

„Citus“ nuotr.

Pavyzdys: jeigu standartinėms plytelėms buvo numatyta 1 000 Eur, bet išsirenkame didesnes, už 1 500 Eur, o jų montavimas kainuoja papildomus 300 Eur – vienoje pozicijoje biudžetas auga 80 proc. Sumos neatrodo didelės, bet, situacijai kartojantis 3–5 kartus, bendra suma išauga keliais tūkstančiais.

Jei į interjero įrengimą žvelgiame vadovaudamiesi stereotipais ar nepatikrintomis nuostatomis, jos gali tapti brangiomis klaidomis, – konstatavo „Citus“ ekspertas ir pateikė dažniausius mitus:

1. „Baldus nusipirksiu po truputį, kai gyvensiu“. Jei tikimės įsikelti į būstą su esminiais baldais (lova, stalu, virtuve), o likusius įsigyti palaipsniui, toks modelis gali lemti funkcinių sprendimų stoką, prarasime vientisumą ir galų gale permokėsime. Pirkdami pavienius baldus iš skirtingų tiekėjų prarandame galimybę gauti apimties nuolaidų.

„Citus“ nuotr.

2. „Koks skirtumas, koks šviestuvas, svarbiausia – funkcija“. Apšvietimas dažnai nuvertinamas kaip neesminė interjero dalis, tačiau jis stipriai veikia estetiką ir kasdienį komfortą. Prastai suplanavus vėliau reikės papildomų investicijų – nuo šviesos šaltinių keitimo iki instaliacijos pertvarkymo.

3. „Lenkijoje ar internetu bus pigiau“. Kai kuriais atvejais tai tiesa, bet neretai prekės neatitinka lūkesčių, ekrane atrodo kitaip nei realybėje, ilgiau trunka pristatymas. Dar svarbiau – pretenzijų teikimo ir garantijų valdymas tampa sudėtingas.

4. „Grindys ir durys – tik techniniai elementai, galima pigiau“. O tai – vienos labiausiai naudojamų ir matomų interjero dalių. Pigūs, neatsparūs gaminiai greičiau dėvisi, todėl tenka keisti.

5. „Santechniką rinksiuosi pigiausią; juk nesimato“. Potinkinės sistemos ar vamzdynai iš tiesų nėra matomi, bet jų kokybė lemia būsto ilgalaikiškumą. Nutekėjimas ar sistemos gedimas gali sukelti ne tik nepatogumus, bet ir dideles išlaidas – ypač jei pažeidžiama apdaila ar kaimynų būstai.

6. „Dizaineriai – prabanga, galiu pats“. Iš pirmo žvilgsnio, savarankiškas projektavimas padeda sutaupyti. Bet realybėje – be aiškaus plano, vizijos, techninių brėžinių ir tiekėjų valdymo dažnai permokame už neefektyvumą ar vėlesnį klaidų taisymą.

„Citus“ nuotr.

7. „Čia galima paprasčiau ir pigiau“. Paprastumas – ne visada pigus. Didelių gabaritų plytelės, plokštės, „paprasto“ dizaino baldai dažnai reikalauja nestandartinio montavimo ar specialių medžiagų. Pavyzdžiui, „paprasta“ grindų danga gali reikalauti papildomo pagrindo išlyginimo, kas reikšmingai brangiau.

„Ar galima taupyti neprarandant kokybės? Biudžeto kontrolė prasideda nuo tikslios sąmatos. Kai viskas paskaičiuojame iki detalių, galime palyginti kainas ir derėtis su tiekėjais. Tikslus planavimas leidžia taupyti be kompromisų“, – tikino „Citus“ dizaineris.

„Citus“ nuotr.

Taupymas turi būti strategiškai pagrįstas:

1. Detalizuokite sąmatą ir konkursuokite. Kai kiekviena įrengimo dalis turi aiškią sumą, galima kreiptis į kelis tiekėjus ir sutaupyti 10–20 proc.

2. Jei tiekėjas siūlo ir grindis, ir plyteles, naudokitės šia galimybe – galite tikėtis nuolaidos.

3. Turintys patirties, dalį baldų surinkti ir sumontuoti gali patys. Tačiau atidžiai – klaida gali kainuoti daugiau nei sutaupysite. Alternatyva – derinti baldų gamybą su perkamais standartiniais sprendimais iš kokybiškų baldų salonų.

„Tiekėjų skaičius lemia ir rizikas. Kuo daugiau jų – tuo daugiau pristatymų, klaidų, laiko sąnaudų. Rinkitės tiekėjus, siūlančius daugiau sprendimų iš vienų rankų“, – patarė M. Morozovas.

„Citus“ nuotr.

Kada verta samdyti interjero dizainerį?

Nors samdyti dizainerį reiškia papildomas išlaidas, realybėje tai dažnai padeda sutaupyti.

„Dizaineris – ne tik stilistas. Jis tampa ir biudžeto sargu, tiekėjų koordinatoriumi, problemų sprendėju. Dirbant kartu, rezultatas – labiau prognozuojamas ir dažnai pigesnis nei bandant viską daryti pačiam“, – pabrėžė M. Morozovas.

• Dizaineriai turi ilgalaikius santykius su tiekėjais ir gali pasiūlyti geresnes kainas.

• Jie padeda išlaikyti interjero vientisumą – stilistiškai, techniškai, funkciškai.

• Įvertina, kur verta taupyti, o kur būtina investuoti.

• Prisiima atsakomybė už visą projektą, dokumentaciją – jums mažiau streso.

Būsto įsirengimas – kompleksinis procesas, kiekvienas sprendimas turi tiek finansinę, tiek funkcinę ir estetinę vertę. Dažniausiai pasitaikančių klaidų – per mažo biudžeto, jo nesilaikymo, per daug tiekėjų, vientisumo stokos ir vėlyvo pasiruošimo – galima išvengti planuojant iš anksto ir pasitelkiant profesionalus.

„Svarbiausia – įrengimą pradėti nuo aiškios vizijos, tikslaus biudžeto ir realistiško požiūrio. Tik tuomet būstas taps ne tik gražus, bet ir funkcionalus bei ilgalaikis sprendimas, kuriuo galėsite džiaugtis daugelį metų“, – apibendrino „Citus“ interjero dizaineris M. Morozovas.