Didžiausi eismo kamščiai - Geležinio Vilko bei Ozo gatvėse

Švenčiant tarptautinę dieną „Mieste be savo automobilio!“ vilniečiai raginami racionaliai naudotis transporto priemonėmis bei netrukdyti kitiems eismo dalyviams.

Eismą reguliuoti padeda kameros

Patalpoje, kurioje vyksta šviesoforų reguliavimo darbas, kasdien budi specialistai. Vilniaus eismas prižiūrimas nuo 7.30 iki 22 valandos. Tuo metu specialistai eismą stebi dideliame ekrane, į kurį vaizdas perduodamas iš 53 mieste esančių vaizdo kamerų.

Pastebėjus eismo įvykį ar sistemos gedimą, darbuotojai praneša apie tai specialiosioms tarnyboms arba budintiems pareigūnams. Sugedęs šviesoforas turi būti sutaisytas per valandą.

Miesto eismo departamento Eismo skyriaus Centralizuotos eismo valdymo sistemos vadovas Arūnas Mažūna teigė, kad didžiausi eismo kamščiai piko metu susidaro Geležinio vilko ir Žalgirio gatvių susikirtime bei Ozo, Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryžoje.

Įgyvendinimas užstrigo

2006 metais, įkuriant automatizuotą šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos centrą, savivaldybė ketino įgyvendinti dar vieną sumanymą – sukurti viešojo transporto pirmumo galimybę. Buvo planuojama, kad miesto gatvėmis viešojo transporto juosta važiuojantys autobusai ir troleibusai galėtų lengviau pervažiuoti šviesoforus ir judrias miesto sankryžas. Tačiau iki šiol projekto įgyvendinti nepavyko.

Mieste įrengti vadinamieji žalieji koridoriai, skirti miestiečiams, norintiems greičiau pasiekti kelionės tikslą. Pradėjus diegti sistemą, buvo sukurti 6 koridoriai, o šiuo metu jų yra daugiau negu dešimt. A. Mažūnos teigimu, skirtumas įdiegus šią sistemą - akivaizdus.

„Pavyzdžiui, jeigu anksčiau nuo Vilniaus centro iki oro uosto tekdavo važiuoti pusę valandos, dabar tai užtrunka 15 minučių“, - sakė jis.

Pašnekovas teigė, kad didžiausi automobilių srautai būna rudens pradžioje, kai mieste itin padaugėja žmonių.

„Rugsėjį, kai visi grįžta po atostogų, automobilių srautai dar nėra nusistovėję. Kiekvienas bando atrasti savo maršrutą. Srautai nuolat keičiasi, reikia koreguoti vadinamuosius koridorius“, - pasakojo A. Mažūna.  - Miestiečiai ne visada pastebi pokyčius, nes nuolat važinėjant atrodo, kad taip visada ir buvo."

Iki tobulumo - toli

Kasmet Europoje švenčiama „Diena be automobilio“ yra itin populiari Briuselyje. Mieste, kuriame vienas intensyviausių eismų Europoje, visai dienai gatvės atiduodamos dviratininkams, riedlentininkams, riedutininkams ir pėstiesiems. Tuo metu gatve gali važiuoti tik viešasis miesto transportas.

Vilniuje tokių tradicijų dar nėra. „Norisi tikėti, kad bus mažiau transporto priemonių gatvėse. Pavyzdžiui, šiandien Ozo gatvėje nuo ryto sugedęs sunkvežimis ir dėl to užsikiša visa gatvė“, - pastebėjo A. Mažūna.

Jo teigimu, didžiausia eismo bėda mieste, kuriame itin mėgstama važinėti nuosavais automobiliais – eismo įvykiai. „Sustojama, kad ir penkioms minutėms užpildyti eismo įvykio deklaracijoms, bet praeina kelios valandos, kol visi išsivažinėja“, - sakė jis.

„Reikia skatinti gyventojų sąmoningumą, kad netrukdytų eismui. Rugsėjį tai labai pasijautė, kai suvažiavo visi žmonės“, - pridūrė A.Mažūna.

Šviesoforų reguliavimo ir valdymo centro vadovas teigė, kad Vilnius turi pranašumų  lyginant su kitais Europos miestais.

„2009 metais, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, pasinaudodami galimybėmis kūrėme eismo koridorius svarbiems svečiams. Išvalėme gatves ir visur kortežai pervažiavo sankryžas degant žaliam šviesoforo signalui“, - pasakojo A. Mažūna. Jis tikino, kad kitais metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos sąjungai, užsienio politikų kelionėms mieste taip pat neturėtų kilti didelių problemų.