Apie tai, kodėl universitetas atveria duris platesnei visuomenei ir kuo tokios studijos skiriasi nuo įprastų, LNK žurnalistai kalbėjosi su VU atstove Akvile Alauskaite.

– Tai kalbant apie šią galimybę, kas gali tapti laisvuoju klausytoju universitete, kokių formalumų tam reikia?

– Iš tiesų, Vilniaus universitete laisvuoju klausytoju gali tapti asmuo, pabaigęs vidurinę mokyklą. Jei norima tapti laisvuoju klausytoju, kviečiama kreiptis į Mokymosi visą gyvenimą centrą, pateikti išsilavinimą įrodančius dokumentus bei asmens dokumentą. Tokiu būdu galima tapti klausytoju.

– Kokie studijų dalykai šiuo metu sulaukia didžiausio susidomėjimo?

– Vilniaus universitete turime beveik 90 skirtingų studijų programų ir modulių, iš kurių kiekvienas gali pasirinkti tapti laisvuoju klausytoju. Tačiau populiariausios sritys yra teisė, medicina, kalbos ir psichologija. Nes laisvasis klausytojas gauna unikalią galimybę prisijungti prie universiteto ir patobulinti savo asmenines ar profesines kompetencijas. Kartais žmonės taip pat nusprendžia pakeisti karjeros kryptį arba tiesiog „pasimatuoti“ studijas.

– Tai kuo skiriasi laisvojo klausytojo statusas nuo studento? Kokias teises jis turi, kokių privilegijų neturi, kokie įsipareigojimai?

– Pagrindinis skirtumas yra tas, kad laisvojo klausytojo statusas nesuteikia studento statuso. Tačiau jis vis tiek atveria labai ypatingas galimybes, nes, nebūdamas studentu, žmogus gali patirti universiteto gyvenimą ir įgyti ekspertinių žinių. Pavyzdžiui, jei dirbate viešųjų ryšių ar komunikacijos srityje ir jaučiate, kad trūksta kalbinių ar viešojo kalbėjimo įgūdžių, galite pusmečiui ar metams prisijungti prie universiteto ir šias kompetencijas sustiprinti.

– Kiek kainuoja tapti laisvuoju klausytoju?

– Kaina priklauso nuo pasirinktos studijų programos ar modulio, kurį renkasi klausytojas. Konkreti suma apskaičiuojama pagal norminę kainą, todėl tikslius skaičius galima sužinoti kreipiantis tiesiogiai į fakultetą.

– O ar yra nuolaidų?

– Taip, tam tikroms grupėms taikomos nuolaidos. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto alumnams taikoma simbolinė nuolaida. Daug detalesnės informacijos galima gauti pasirinkus konkretų studijų dalyką ar modulį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip su žinių vertinimu? Ar vyksta egzaminai?

– Situacija gana lanksti. Laisvasis klausytojas neprivalo laikyti egzaminų ar atsiskaityti už pasirinktą dalyką. Tačiau jei norima, kad išklausius modulį būtų išduota Vilniaus universiteto akademinė pažyma, tuomet būtina laikyti egzaminus ar atlikti atsiskaitymus.

– Kaip vyksta paskaitos? Ar jos gyvos, ar nuotolinės? Kaip dažnai jos vyksta?

– Viskas priklauso nuo pasirinkto dalyko. Paskaitos gali būti patyriminės, eksperimentinės, dalis jų vyksta mišriu būdu – tiek gyvai, tiek nuotoliniu formatu.

– Ar yra vietų ribojimai, kvotos? Ar visi norintys gali mokytis?

– Galime pasidžiaugti, kad kiekvieną semestrą laisvaisiais klausytojais tampa apie 500 Lietuvos gyventojų. Tai įspūdingi skaičiai. Tapęs klausytoju, žmogus gali prisijungti prie studentų bendruomenės, megzti ryšius, kurti profesinius ryšius. Universitetas sudaro daug galimybių, tad kiekvienas gali atrasti sau tinkamą vietą. Priėmimas vyksta iki rugsėjo 1 d., o jei nespėjama – kitas etapas būna iki vasario 1 d. Tai puiki proga pasirinkti modulį ir prisijungti.

– Sakėte, kad užtenka būti tik mokyklą baigus?

– Taip, teoriškai užtenka turėti vidurinį išsilavinimą, tačiau pastebime, kad vis dažniau klausytojo statusą renkasi jau profesinės patirties turintys ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie gali derinti savo karjerą ir studijas. Studijos įpareigoja mokytis dvejus, trejus ar daugiau metų, o laisvojo klausytojo statusas leidžia lanksčiau ir patogiau įgyti ekspertinių žinių iš namų, nuotoliniu ar kitokiu būdu.

– Minėjote, kad galima gauti universiteto išduotą pažymėjimą. Kokia jo vertė profesiniame kelyje?

– Kaip ir kiekvienas dokumentas, be kompetencijų jis tėra tik popierius. Tačiau šiandien mokymosi visą gyvenimą tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių ryžtasi investuoti ne į materialųjį turtą, o į save ir savo žinias. Pažymėjimas gali būti naudingas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje, kai reikia kelti kvalifikaciją. Tačiau tikroji vertė yra įgytos žinios ir kompetencijos. Pavyzdžiui, mūsų universitete galima rinktis beveik 90 pasaulio kalbų – nuo prancūzų iki kinų. Tad žmonės, dirbantys su įvairiomis rinkomis, ateina pagilinti savo kalbų žinių arba mokytis naujų.

– Koks yra tipinis laisvojo klausytojo portretas? Kokio jie amžiaus, kokia patirtis?

– Dauguma klausytojų jau turi darbo patirties. Tačiau vis dažniau šį statusą renkasi ir studentai, kurie, studijuodami vieną programą, nori papildomai lankyti kitus dalykus. Tai tampa vis populiaresne praktika.

– Kiek laiko reikia numatyti šioms studijoms? Ar paskaitos vyksta kasdien, kartą per savaitę, mėnesį?

– Tai priklauso nuo modulio organizavimo tvarkos. Dažniausiai paskaitos vyksta tokiu tempu, kad galima jas suderinti su darbu ir laisvalaikiu. Kartais jos būna vakarais, kartais dieną. Todėl unifikuoto atsakymo nėra, tačiau tvarkaraštis gana lankstus ir sudaro galimybes patogiai studijuoti.