Iki metų pabaigos turėtų paaiškėti, ar Lietuvoje padaugės savivaldybių
Politikai atsargiai vertina siūlymus steigti naujas savivaldybes, smulkinti esančias. Pasiūlymus dėl savivaldybių administracinio paskirstymo reformos turi pateikti Vyriausybė ir apsvarstyti Seimas. Tačiau kol kas politikai dar neapsisprendę, kokį valdymo modelį pasirinkti. Skeptiškai vertinamas ir siūlymas naikinti apskritis. Šiuo metu jas ketinama tik šiek tiek reformuoti.
Naikinti apskričių nenorima
Vyriausybė iki liepos 1 dienos įpareigota pateikti Seimui pasiūlymus, kaip derėtų pertvarkyti Lietuvos administracinį suskirstymą, kur steigti naujas savivaldybes. Tačiau iki šiol Vidaus reikalų ministerija, turinti parengti atitinkamus teisės aktus, nėra tikra, kaip derėtų šį klausimą spręsti.
Dar turime sulaukti šiuo metu kai kuriose seniūnijose vykstančių apklausų rezultatų, išgirsti ir Seimo pasiūlymus, kaip galima būtų pertvarkyti savivaldybių tinklą ir ar apskritai tai reikia daryti, - Kauno dienai sakė vidaus reikalų viceministras Remigijus Čiupaila.
Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių, 60 savivaldybių ir 546 seniūnijos. Yra įvairių pasiūlymų - mažinti apskričių įgaliojimus, apskritai jas panaikinti, iki 64, 67 ar net 88 didinti savivaldybių skaičių, plėsti seniūnijų savarankiškumą.
Prezidentas Valdas Adamkus metiniame pranešime pasiūlė politikams apsvarstyti, ar nevertėtų panaikinti apskritis. Seimo nariai šį valstybės vadovo pasiūlymą tąkąrt sutiko plojimais, tačiau bent jau kol kas naikinti apskričių neketinama. Atvirkščiai, Seimui pateiktas nutarimo projektas dėl šių institucijų darbo tobulinimo. Planuojama iki 2013 metais reformuoti apskritis, tačiau apskritai jų naikinti nesirengiama.
Konstitucijoje įrašyta, kad valdymą aukštesniuose administraciniuose vienetuose organizuoja Vyriausybė. Tai reiškia, kad kokie nors aukštesnio rango administraciniai vienetai pagal Konstituciją turi egzistuoti.
Vidaus reikalų viceministras atsargiai vertina siūlymus naikinti apskritis. Anot jo, kol kas negalima apie tai kalbėti, nes apskritys vis dar atlieka labai daug įvairių funkcijų. Pavyzdžiui, dar nėra baigta šių institucijų atliekama žemės reforma, - teigė R.Čiupaila.
Rengiamos apklausos
Viceministras užsiminė, kad kai kurios seniūnijos, esančios šiek tiek toliau nuo dabartinių savivaldybių administracinių centrų, labai nori tapti atskiromis savivaldybėmis. Pabradėje, Ariogaloje dauguma žmonių yra už tai, kad ten būtų steigiamos savivaldybės. Ten jau buvo surengtos vietos gyventojų apklausos. Iki šio mėnesio pabaigos tokios pat apklausos turėtų įvykti dar Kybartuose, Kuršėnuose, Jiezne ir Merkinėje. Tada turėsime geresnį vaizdą, kur žmonės tikrai nori gyventi atskiroje savivaldybėje, - sakė viceministras.
Tačiau, pasak jo, tai dar nereiškia, kad visose išvardytose gyvenvietėse bus steigiami naujų savivaldybių centrai, net jeigu dauguma jų gyventojų bus už tai. Turi būti atsižvelgta į daugybę kitų kriterijų, įskaitant ir politinę valią tiek Vyriausybėje, tiek Seime, - pastebėjo R.Čiupaila.
Kiekvienu naujos savivaldybės steigimo atveju turi būti žiūrima, ar ta savivaldybė bus gyvybinga, ar ji tikrai reikalinga, - pridūrė jis.
Anot pareigūno, iki šiol tebėra daug sunkumų su 2000 metais įsteigtomis Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėmis.
Didelė reforma kainuotų brangiai
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas Kauno dienai sakė esąs tikras, kad dabar esantis savivaldybių skaičius yra optimalus. Jeigu ir reikėtų kalbėti apie reformą, tai tik apie vadinamųjų žiedinių savivaldybių, juosiančių penkis didžiuosius šalies miestus, pertvarkymą. Tačiau būtų gerai paties savivaldybių skaičiaus nedidinti, - įsitikinęs J.Jagminas.
Žiedinės yra penkių rajonų savivaldybės, apsupusios Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.
J.Jagminas siūlytų žiedinių savivaldybių teritorijas paskirstyti dalimis - vieną dalį perduoti miestui, kurį juosia tokia savivaldybė, kelias dalis paskirstyti aplinkiniams rajonams arba įsteigti naujas savivaldybes didžiausiose dabartinio rajono gyvenvietėse. Pavyzdžiui, vietoje Vilniaus rajono galėtų atsirasti Nemenčinės savivaldybė, jai perduodant dabartinio rajono teritorijos dalį. Kitos dalys atitektų Vilniaus miestui, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Molėtų rajonams. Vietoje Kauno rajono galėtų būti įsteigta Vilkijos savivaldybė, kitas rajono dalis perduodant Kauno miestui ir aplinkiniams rajonams - Kaišiadorių, Jonavos bei kitiems.
Pasak J.Jagmino, jeigu būtų daroma didelė savivaldos reforma, smarkiai padidinanti savivaldybių skaičių, tai valstybei gali atsieiti net iki 800 milijonų litų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas Kauno dienai sakė taip pat skeptiškai vertinąs siūlymus smulkinti savivaldybes.
Kelios alternatyvos
Prieš kurį laiką buvo nustatyti naujos savivaldybės įsteigimo kriterijai. Naujame vietinės valdžios darinyje turi gyventi ne mažiau kaip 15 tūkstančių, jo administraciniame centre - ne mažiau kaip 3 tūkstančiai žmonių. Naujas administracinis centras turi būti ne arčiau kaip už 20 kilometrų nuo jau egzistuojančio savivaldybės centro. Turi būti pakankami administraciniai gebėjimai, pakankami finansiniai resursai, kad savivaldybė sugebėtų išgyventi iš savo surenkamų mokesčių bei centrinės valdžios dotacijų, neviršijančių įstatymų nustatytų normų.
Yra parengtos kelios alternatyvos, kaip gali būti įvykdyta administracinė reforma Lietuvoje iki 2011 metų.
Pagal pirmąją alternatyvą būtų steigiamos Kuršėnų, Ariogalos, Nemenčinės, Pabradės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Kybartų ir Jiezno savivaldybės. Kartu būtų naikinamos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės, žiedu juosiančios atitinkamus miestus. Tokio pasiūlymo įgyvendinimas valstybei kainuotų 146,4 mln. litų. Kai kuriuose iš tų miestelių tektų statyti naujus pastatus, kur įsikurtų savivaldybių tarybos ir administracijos, - sakė R.Čiupaila.
Antrąja alternatyva siūloma įsteigti Pabradės, Kuršėnų, Nemenčinės, Kybartų ir Ariogalos savivaldybes, panaikinant Šiaulių rajoną. Tai biudžetui kainuotų 59,9 mln. litų.
Kuri iš alternatyvų bus pasirinkta, paaiškės tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, kai Seimas priims atitinkamus įstatymus.
Naujausi komentarai