- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės kanceliarija nurodo gerbianti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad nepateikusi ir sunaikinusi žurnalistų prašytą ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą kanceliarija pažeidė žurnalistų teises.
Kanceliarija taip pat pabrėžia, kad „teismas nustatė, kad Vyriausybė nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“.
„Vyriausybės kanceliarija gerbia galutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija tvarkydama Vyriausybės pasitarimų įrašus veikė teisėtai ir nepažeidė galiojusių teisės aktų. Pagal tuo metu galiojusias tvarkas kanceliarija neturėjo pareigos daryti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų ir jų saugoti bei naudoti kitais, nei protokolų surašymo tikslais“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame kanceliarijos pranešime.
Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad „nuo 2004 iki 2019 metų sausio galiojo tvarka, pagal kurią Vyriausybės pasitarimų garso įrašai nebuvo saugomi ir kaupiami. Jie buvo daromi tik protokolų surašymui ir iš katalogų panaikinami automatiškai“.
Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio 2018 metų gegužės 3 dieną patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numatė, kad Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.
Tačiau atsisakydama pateikti garso įrašą žurnalistams, Vyriausybės kanceliarija tąkart rėmėsi kitu dokumentu – Vyriausybės reglamentu, pagal kurį Vyriausybės pasitarimai tik protokoluojami.
„Po kilusio nesusipratimo Vyriausybė inicijavo, o Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kurios pašalino kilusį neaiškumą – nuo 2019 metų sausio 1 dienos visi LRV posėdžiai ir pasitarimai yra transliuojami viešai, daromi jų įrašai. Tokia praktika taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva vertinama, kaip viena atviriausių valstybių“, – ketvirtadienį nurodo kanceliarija.
„Vyriausybė ir Vyriausybės kanceliarija visada siekė ir sieks teikti reikiamą informaciją visuomenei ir žurnalistams“, – teigiama pranešime.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises nepateikdama ir ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.
Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė sakė, kad žurnalistų skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą.
Teismo nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą dėl to, jog toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistams pateiktas pasitarimo protokolas užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją.
Teismo nuomone, pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.
Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.
Vyriausybės kanceliarija tvirtino, kad pasitarimo įrašas buvo sunaikintas.
Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...