Virš bendrijų – nebaudžiamumo aura Pereiti į pagrindinį turinį

Virš bendrijų – nebaudžiamumo aura

2009-10-24 23:59
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Bendrijų gyventojams sunku kontroliuoti pirmininkų veiklą.
Bendrijų gyventojams sunku kontroliuoti pirmininkų veiklą. / Jono Vėlučio pieš.

Teisėsaugininkų akiratyje atsiduria vis daugiau bendrijų, vienijančių daugiabučių namų gyventojus. Bendrijų pirmininkų galbūt vykdomų finansinių nusikaltimų istorijose minimos net milijoninės sumos.

Per krizę – kosminės išlaidos

Uostamiestyje Kretingos gatvės 55 namo gyventojai prieš savo valią buvo įtraukti į namo renovacijos programą. Pirmininko sumanytas renovacijos projektas per krizę atsieis beveik milijoną litų.

Name yra 60 butų. Nepatenkinti gyventojai surinko daugiau nei 50 proc. parašų prieš renovaciją. Tai pirmininko nesustabdė.

"Nenorime renovacijos, esame pensininkai ir nežinome, kas mūsų laukia ateityje. Nežinome, iš ko paėmus paskolą mums teks gyventi ir ar liks duonai. Todėl nesutinkame, surinkome 34 butų savininkų parašus prieš renovaciją", – kalbėjo šio namo gyventoja Lena Mačenskienė.

Nors dauguma gyventojų priešinasi, šimtus tūkstančių litų kainuojantys darbai verda: jau renovuotas namo stogas, pakeisti langai, sumontuotas naujas brangus šilumos mazgas. Žmonės tikina, kad yra bejėgiai prieš namą valdančios bendrijos pirmininką: šis valdyboje subūręs jam pritariančių gyventojų kuopelę ir visus namo reikalus sprendžia, kaip patinka.

Prokurorų nesibaimina

Matydami, kad nėra kitos išeities, praėjusios savaitės pabaigoje gyventojai kreipėsi į prokuratūrą dėl savo namo bendrijos pirmininko veiksmų.

Tačiau pirmininko Vidučio Sakalausko negąsdina nei gyventojų kaltinimai neskaidria veikla, nei teisėsaugos dėmesys: "Vis tyrė, kas tik netingėjo. Nieko nerado."

Pats V.Sakalauskas daugiabučio renovacijos kainą laiko palyginti maža, anot jo, rangovų pasiūlymai teikia vilčių.

"Palyginti su kitomis bendrijomis, mums gali pavykti išorę apšiltinti kur kas pigiau. Darbai gali kainuoti 800 tūkst. litų, tačiau net 50 proc. šios sumos mums padengs valstybė", – džiaugėsi namo pirmininkas.

Gyventojai atkerta, jog pirmininkas negirdi esminio argumento, kad sunkmečiu žmonėms svarbus kiekvienas litas, jie negali prisiimti šimtatūkstantinių įsipareigojimų.

"Mes matome, kad mūsų lėšos švaistomos. Pirmininkas sudarė sutartis ir pirko langus po 2170 litų, nors už tokį pat langą aš mokėjau 1450 litų. Kokios mintys kyla matant šį skirtumą?" – piktinosi šio namo gyventoja Jadvyga Zakarauskienė.

Problemos – visuose miestuose

Šalyje sparčiai gausėja iš varžytinių parduodamų butų, kurių savininkai nebesugeba bankams grąžinti ekonominio pakilimo laikotarpiu paimtų didžiulių paskolų. Ar taip gali nutikti ir prasiskolinusiems bendrijos nariams?

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistė Regina Martinkienė dienraščiui pripažino, kad gyventojų nerimas pagrįstas: "Atsisakymas vykdyti modernizaciją paskutiniu etapu žmonėms gali grėsti nemalonumais. Valstybė juk kompensavo kitus darbus, ji pareikalaus grąžinti 20 proc. sumokėtų pinigų."

Dėl neskaidrios bendrijų veiklos įkalinti savo namuose jaučiasi ir kitų šalies miestų gyventojai. Vilniuje Perkūnkiemio kvartalo gyventojai vargsta dėl bendrijos, įsteigtos be jų žinios. Per vieną susirinkimų pasirašę ant padrikų lapų, žmonės vėliau sužinojo, kad taip nutarė kurti bendriją, o jos iniciatorius net nėra tikrasis gyventojas, tik nekilnojamojo turto bendrovės direktorius, galbūt turintis savanaudiškų paskatų.

Kaune, Baltijos gatvėje, gyvenanti Leona Kiškienė pasakojo buvusi pritrenkta, kai įkūrus bendriją mokesčiai už komunalines paslaugas ne sumažėjo, bet išaugo. Iki šiol 50–60 litų per mėnesį mokėjusiai kaunietei pirmą mėnesį po to, kai buvo įkurta bendrija, teko pakloti 120 litų. Įsteigus bendriją iš karto išaugo pirmininko alga, buvo pasamdyti keli darbuotojai, kurių funkcijos – mįslė gyventojams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų