Vilniuje atidengtas paminklas A. Ramanauskui-Vanagui

„Šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – paminklas ir visiems jo bendražygiams (...) Šiandien galime išreikšti amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Po šalies vadovo sveikinimo kalbos sekė arkivyskupo Gintaro Grušo malda, kuria palaimintas Valstybės vadovų panteone pastatytas paminklas.

A. Ramanausko-Vanago atminimas taip pat pagerbtas tylos minute, kovos už laisvę daina, prie paminklo valstybės vadovų ir kitų šalies pareigūnų vardu, skambant karinio orkestro muzikai, padėti vainikai.

Paminklą kūrė Vyriausybės kanceliarijos paskelbtą konkursą laimėjusi autorių grupė Algirdas Kuzma ir bendrovė „Arches“.

Vyriausybės kanceliarija informavo BNS, kad iš viso paminklas kainavo beveik 59,3 tūkst. euro.

G. Nausėda: išreiškiama amžina padėka jam

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad simboliška, jog paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui atidengiamas praėjus vos dienai po Tarptautinės mokytojo dienos, nes jo gyvenimas ir auka tapo pasiaukojimo už Lietuvos laisvę pamoka.

„Simboliška, kad antkapinį paminklą A. Ramanauskui-Vanagui atidengiame vos dienai praėjus po vakar paminėtos Tarptautinės mokytojų dienos“, – ceremonijoje sakė šalies vadovas.

„Simboliška ne tik todėl, kad A. Ramanauskas prieš išeidamas į partizanus dirbo mokytoju ir dėstė mokytojų seminarijoje, bet ir todėl, kad visas jo gyvenimas, taip pat ir žūtis, tapo mums istorine Tėvynės meilės, pasiaukojimo už jos laisvę pamoka“, – pridūrė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad tai buvo skaudi Lietuvai pamoka, kainavusi dešimtis tūkstančių gyvybių.

„Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai, artimųjų palaikų išniekinimas. Šioje pamokoje sužinojome, kokios didelės reikėjo aukos, kokia didelė kaina yra sumokėta už tai, kad mes galėtume naudotis jos vaisiais – gyventi laisvėje ir taikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Bet ji mus išmokė, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą, kad jų nepalaužė išdavystės, kankinimai, žudymai.

„Šiandien tęsiame pamoką jau žinodami, kad tiesa anksčiau ar vėliau nugali. Vanago budeliai tikėjosi, kad išniekinę jo palaikus, pakasę juos nežinomame kape Našlaičių kapinėse jie amžiams palaidos ir jo atminimą“,  – sakė prezidentas.

„Koks gi panašus yra visų okupantų mąstymas – šimtmečiu anksčiau lygiai taip pat mąstė sukilėlių Kalinausko ir Sierakausko budeliai, juos užkasdami nežinomame kape ant Gedimino kalno“, – teigė jis.

Jo teigimu, bandymas slėpti laisvės kovotojų palaikus „pasitarnavo dar didesnei jų šlovei“.

„Tačiau nė vienų engėjų sumanymas nepavyko, kaip tik, pasitarnavo dar didesnei laisvės kovotojų šlovei – mes atradome ir garbingai palaidojome ir XIX ir XX amžių savo didvyrius, jų vardas dabar žinomas kiekvienam Lietuvos vaikui, kiekvienam iš mūsų. Gali būti, kad kai kurių laisvės kovotojų palaikų galbūt niekada nerasime, bet mes nenustosime jų ieškoti, kaupti istorinių žinių apie jų gyvenimus, paaukotus vardan Lietuvos laisvės“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad paminklu A. Ramanauskui-Vanagui išreiškiama amžina padėka ir pagarba jam bei visiems, kam jis vadovavo.

Prezidentas pridūrė, kas „vien paminklų nėra gana – būtina tęsti herojų žygdarbius“.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

V. Landsbergis: paminklas reikšmingas ir Lietuvos kovos atminimui

Paminklas partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui reikšmingas ne tik jo paties, bet ir Lietuvos kovos už laisvę atminimui, teigia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.

Jis dalyvavo antradienį vykusioje Vilniaus Antakalnio kapinėse pastatyto paminklo pristatymo ceremonijoje.

Mes įrodome, ką Lietuva vertina, dėl ko kovojo, dėl ko žmonės galvas padėjo, todėl tas paminklas yra reikšmingas.

„Labai didelė reikšmė šito paminklo, nes pats asmuo buvo kovojančios Lietuvos vadas, bet tai – pati kovojanti Lietuva, kuri atmetė melą, neva ji pasidavė, buvo laiminga vergijoje – mes to prisiklausėme daug“, – žurnalistams sakė V. Landsbergis.

„Mes įrodome, ką Lietuva vertina, dėl ko kovojo, dėl ko žmonės galvas padėjo, todėl tas paminklas yra reikšmingas – ne tik Vanago atminimui, bet ir Lietuvos kovos atminimui ir įtvirtinimui“, – teigė jis.

V. Landsbergis pridūrė, kad „kova“ ir „rezistencija“ vis dar nesibaigė.

„Taip, deja, yra, kad tęsiasi stribų, NKVD-istų pastangos suniekinti rezistenciją ir tuo pačiu – laisvės idėją“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Rezistencija prieš tą politinę propagandą tęsiasi, ji nesibaigė. Gal baigsis tada, kai išnyks tos komunos palikuonys ir kai ta imperija taps normalia valstybe“, – svarstė jis.

A. Ramanauskui-Vanagui skirtas paminklas pastatytas Vilniaus Antakalnio kapinėse esančiame Valstybės vadovų panteone, kur partizanų vadas buvo palaidotas.

A. Ramanausko-Vanago palaikai 2018 metais rasti Našlaičių kapinėse Antakalnyje, tų pačių metų spalio 6 dieną jie palaidoti.

1918 metais gimęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanu tapo 1945 metais.

Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. Dar po metų jis tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.

1952-1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas.

Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.