Paminklas „Miškinis“ vienam žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų pastatytas skvere tarp Minties, Apkasų ir Tuskulėnų gatvių.

„Šis paminklas turi būti ne tik atminimo, bet ir įsipareigojimo ženklu – būkime verti tų, kurie paaukojo viską, kad galėtume gyventi laisvoje šalyje. Visuomet prisiminkime – ar galvodami apie Lietuvos, apie Ukrainos, ar visos Europos ateitį – laisvė niekada nebuvo duotybė“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Paminklas įrengtas skvere, kuris dar 2021 metais pavadintas J. Lukšos-Daumanto vardu.

Tuo metu pradėtas rengti ir konkursas paminklinei skulptūrai sukurti – ieškota idėjos, kuri ne tik simboliškai perteiktų J. Lukšos-Daumanto asmenybę ir jo veiklą, bet ir įprasmintų vietos kontekstą.

Daugiausiai balų konkurse pelnė projektas „Miškinis“. Ją sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras su bendrovės „Architektūros linija“ architektais Gintaru Čaikausku, Ieva Kontautaite ir Lina Venckute.

Paminklo forma primena netoliese dabartinio Minties gatvės 6-uoju numeriu pažymėto  daugiabučio vietoje stovėjusį vienaukštį medinį pastatą – 1946 metų lapkritį–gruodį jame veikė provokatoriaus Juozo Markulio-Erelio sumanytas Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas, jame dirbo ir Tauro apygardos vadovybės narys, architektūros fakulteto studentas J. Lukša-Daumantas.

Į paminklą subtiliai integruotas miško simbolis – tai ne tik aliuzija į vieną iš Lukšos slapyvardžių „Miškinis“, bet ir į partizanų prieglobsčiu buvusius miškus.

Penki skulptūros tūryje ir greta augantys ąžuolai primena penkerius J. Lukšos-Daumanto aktyvios kovos rezistencijoje metus.

Skulptūroje reikšmingą vaidmenį atlieka ir šviesa, simbolizuojanti pozityviąją istorijos pusę, siekį išlikti matomu, reikšmingu dabarties kontekste.

Paminklo suprojektavimas ir įgyvendinimas Vilniaus savivaldybei kainavo 300 tūkst. eurų.

J. Lukša (1921–1951) pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai jų paiešką yra paskelbęs prioritetiniu darbu.

Konspiracijos tikslais J. Lukša naudojo ne vieną slapyvardį: Vyčio, Skirmanto, Kazimiero, Armino, Kęstučio, Skrajūno, Miškinio, Mykolaičio ir kitus.

Juozo Daumanto jis slapyvardžiu parašė atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos“.

Seimas 2021-uosius buvo paskelbęs J. Lukšos-Daumanto metais.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.