Vasarą padaugėja skundų dėl triukšmo: ar baudą skiria ir dėl žoliapjovės?

– Vasara prasidėjo ir turbūt prasidėjo skundai dėl triukšmo. Ar žmonės vasarą linkę labiau triukšmauti?

– Jūs teisingai pasakėt. Pranešimų mes gaunam šiltuoju sezonu daugiau apie 20 proc. Tačiau nubaustų žmonių arba pasitvirtinusių pranešimų skaičius išlieka toks pats. Su kuo tai susiję, negaliu atsakyt, bet žmonės galbūt praveria langus, daugiau būna gamtoj ir tas triukšmas labiau erzina.

– Ar realiai triukšmautojus pavyksta nubausti ar užtenka perspėjimo?

– Be abejo, pavyksta. Nepasakysiu dabar skaičiaus. Kalbant ape nuobaudą, įspėjimas šioje vietoje nėra numatytas. Yra numatyta bauda nuo 80 iki 200 eurų pirmą kartą. Jeigu pakartotinai padaromas pažeidimas – 200-300 eurų.

– Dabar reikėtų kažkaip išskirti, apie kokį triukšmą mes kalbame, už kurį galime sulaukti baudos. Tai yra naktinės linksmybės, garsi muzika ar galima sulaukti baudos ir žoliapjovę užkūrus tuo metu, kai turi būti tylu?

– Viskas priklauso nuo konteksto, paros laiko ir nuo vietos. Jeigu mes kalbam apie viešą vietą – viešasis transportas, gatvės – tai triukšmaut draudžiama visą parą. Jeigu kalbam apie butą, įmones, tai taisyklė įsigalioja nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. Bet kitas svarbus faktas, kad tas triukšmas turi trikdyti asmens ramybę, poilsį arba darbą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau LNK žurnalistė pokalbį tęsė su Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos grupės vadovu Andžej Dinikiu.

– Kokie vasarą triukšmo šaltiniai būna didžiausi?

– Būna pasilinksminimo triukšmai, būna įvairių sodo technikos įrankių triukšmai, statybų triukšmai. Na, dar gyvūnų triukšmai.

– Kaip jūs patikrinat, kaip vertinat triukšmo lygį?

– Toks triukšmas, su kuriuo mes dirbam, nėra matuojamas. Dažnai gyventojai tikisi kažkokio matavimo, bet tas matavimas taikomas tik stacionariems šaltiniams. Tam tikrais atvejais, kas liečia viešosios rimties trikdymą, būtina sąlyga yra patekti pas asmenį, kuris skundžiasi, į jo gyvenamąją patalpą ir iš ten įvertinti, ar tikrai to asmens patalpose, esant uždarytiems langams, triukšmas girdimas.

– Jūs tiesiog pasitelkiat savo klausos organus ir taip įvertinat?

– Tai vienas iš būdų. Jeigu tikrai jau girdim, klausiam, ar asmuo rašytų pareiškimą. Kažkas žolę pjauna, medį pjauna, geni krūmus. Tai vieni kaimynai neapsikenčia, skambina. Reikėtų pabrėžti, kad nėra tokios vienos taisyklės, kad jeigu yra 22 val., tai aš negaliu pjaut. Gali būt taip, kad visi kaimynai sutarę, visi pjauna ir visiems viskas gerai. Ta būtina sąlyga yra, kad turi trikdyt kažkieno ramybę. Bet tą greičiausiai ir paprasčiausiai galima išspręst pasakius tam kaimynui, kad nebepjautų tos žolės.

– Koks būtų jūsų patarimas vasarotojams ar nutarusiems švęsti gimtadienius savo namų terasoje? Kokių pagrindinių taisyklių jie turėtų laikytis?

– Pakviesti visus kaimynus.

– Taip išspręsti būsimą konfliktą?

– Taip. Šiaip dažnai komunikacija išsprendžia. Esam tokių gerų pavyzdžių matę, kur ir daugiabučio skelbimų lentoj priklijuoja, kad kaimynai mieli, turėsiu savaitgalį svečių, stengsimės netrukdyt, bet jeigu jau trukdysim, skambinkit tokiu numeriu, reaguosim. Tai įvairių tokių minkštųjų priemonių, kur sprendžia pačios bendruomenės, yra. Atvykęs pareigūnas visų tų situacijų nežino. Tai geriosiom priemonėm reikėtų bendraujant tarpusavyje. O valstybė įsikiša tada, kai nepavyksta išspręsti.