- Gintarė Kavaliauskaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos darbdaviai sunerimę. Tarp bedarbių daugėja piktnaudžiavimo atvejų. Iš darbo išėję žmonės randa įvairiausių būdų, kaip išmoką gauti kuo ilgiau, o gavę darbo pasiūlymą jo atsisako. Dėl to kitų metų išmokų biudžete jau susidarė milijoninis deficitas. Klausimą ministerija žada kelti į Vyriausybę ir Seimą.
Vitalijus – komunikabilus, todėl darbas su žmonėmis jam vienas malonumas. Darbo atmosfera draugiška, o ir užsidirba nemažai.
„Geri arbatpinigiai, gera darbo atmosfera čia. Vadovė labai faina, suteikia geras darbo sąlygas“, – kalbėjo padavėju dirbantis Vitalijus.
Vitalijui tik 24-eri, o jau pakeitė 14 darbų. Visgi vaikinas įsitikinęs, kam gi sėdėti viename darbe, jei gali išbandyti save ir kitose srityse.
„Man asmeniškai tai yra senas požiūris, kur jei tu įsidarbinai, tai dirbk visą gyvenimą. Manau, kad turi ieškoti savęs, pradirbti daug darbų. Daug „suvalgyti“, kad žinotum, ko tau reikia ir kas esi gyvenime“, – įsitikinęs Vitalijus.
LNK stop kadras.
Tačiau save randa ne visi. Nedarbo lygis šalyje siekia beveik 9 proc., o ieškančiųjų darbo – 9 tūkst. daugiau nei pernai.
„Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota 157 tūkst. bedarbių, iš jų apie 81 tūkst. bedarbių gauna nedarbo draudimo išmoką“, – teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Bedarbiams kitų metų biudžete numatyta apie 500 mln. eurų. Daugiau bedarbių reiškia ir susidariusį nedarbo socialinio draudimo deficitą.
„2025 metais bus apie 28 mln. eurų“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
LNK stop kadras.
Deficitą greičiausiai teks dengti iš kitų pinigų, skirtų pensijai, ligos ar motinystės išmokoms. Ministerijai kyla klausimas, kodėl bedarbių daugėja? Viena priežasčių – įtariamas piktnaudžiavimas išmokomis, ypač tarp jaunimo. Nedarbo išmoka maksimaliai mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius jos suma mažėja. Detaliai išnagrinėję išmokos sistemą, jos gavėjai naudojasi teikiamais privalumais.
„Jaunimas pasiima vadinamą grietinėlę pirmus 2–3 mėnesius. Dažniau keičia darbus, jie tiesiog pasinaudoja įstatymo leidžiama garantija, turėdami pakankamą draudimo stažą, kad gautų 2–3 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmoką“, – aiškino V. Kalinauskas.
Laisvų darbo vietų yra apie 16 tūkst., tačiau daugiausiai jų – pramonės srities įmonėse. Darbdaviai sako stebintys panašias tendencijas. Jaunimas viename darbe ilgai neužsibūna.
„Jaunimo lūkesčiai dėl atlyginimo yra gana aukšti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė–analitikė Eglė Stonkutė.
Dažnas renkasi bedarbio išmoką, nes pašalpos suma mažai skiriasi nuo minimalaus atlyginimo. Be to, bedarbiams taikomos ir lengvatos, pavyzdžiui, šildymo.
„Santykinai šiek tiek daugiau pinigų matomai atrodo geresnė versija, negu taip įsivaizduojant dirbti nuo aštuonių iki penkių, kaip yra įpratę šiek tiek vyresni darbuotojai“, – svarstė E. Stonkutė.
LNK stop kadras.
Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su darbdaviais, taigi, darbo ieškantys pasiūlymų sulaukia. Du kartus per metus jų atsisakę, išmokos netenka. Vis dėlto, ir tokiu atveju sugeba rasti išeičių.
„Girdime, kad iš Užimtumo tarnybos atsiųsti kai kurie darbuotojai prašo tiesiog pasirašyti, jog yra netinkami darbui tam, kad galėtų toliau likti Užimtumo tarnyboje“, – tvirtino darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė.
Pramonininkų konfederacijos ekonomistė atskleidžia ir dar vieną piktnaudžiavimo būdą.
„Piktnaudžiauja ir sveikatos išmokomis, tai yra biuleteniais. Juos išsiima gana lengvai, gana greitai, jų ima santykinai daugiau nei vyresniosios kartos darbuotojų. Į tą greičiausiai reikėtų atkreipti dėmesį“, – įsitikinusi E. Stonkutė.
Ministerijai daugiausiai nerimo kelia asmenys, nedarbo išmoką gaunantys pakartotinai.
„8 proc. išmokų gavėjų, pasinaudoja daugiau kaip keturis kartus per penkerius metus“, – teigė V. Kalinauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Su profesinėmis sąjungomis šis klausimas aptartas Trišalėje taryboje. Svarstyta, ar nederėtų išmoką mažinti, galbūt mokėti trumpesnį laiką. Lietuvos verslo atstovai tikina, kad bedarbių būtų mažiau, jei Lietuva daugiau investuotų į darbuotojų perkvalifikavimą.
„Lietuva yra Europos Sąjungos pabaigoje. Skiriame nepakankamai, todėl logiška būtų galvoti apie aktyvesnį darbuotojų perkvalifikavimo mokymą, daugiau lėšų skirti būtent šiai funkcijai“, – nurodė verslo konfederacijos generalinis direktorius Emilis Ruželė.
Nemažai jaunų žmonių, kaip teigia E. Ruželė, darbo neranda būtent dėl įgūdžių stokos. Kvalifikacijos kėlimo mokymai padėtų ne tik rasti darbą, bet ir išvengti atleidimų.
„Jeigu pašalpos kažkuria prasme būtų labiau siejamos su dalyvavimu mokymuose, perkvalifikavime, tai galbūt būtų vienas iš būdų spręsti egzistuojančias problemas“, – įsitikinęs E. Ruželė.
Ministerija žada peržiūrėti išmokų skyrimo tvarką ir prireikus teikti įstatymo pataisas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...
-
E. Sabutis: valstybinių kelių fondas galėtų veikti jau 2026 metais (interviu)2
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad valstybiniams keliams finansuoti skirtas fondas galėtų būti įkurtas jau 2026 metais. ...
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą1
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja6
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis19
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...