Lietuva su Ukraina svarsto steigti bendrą ilgojo nuotolio ginkluotę gaminančią įmonę

„Kalbame ir modeliuojame bendros jungtinės bendrovės įkūrimą, kad galėtų tokių dalykų gamyba būti Lietuvoje. Kalbame ir apie tą pačią (dronų sistemą – BNS) „Palianytsa“, ir apie kitas opcijas“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė L. Kasčiūnas.

„Mintis yra atsivesti gamybos linijas ir į Lietuvą, čia yra mūsų tikslas“, – pridūrė jis.

Investuos ten, kur reikia ukrainiečiams

L. Kasčiūnas BNS patikslino, kad kalbama ne apie atskiros gamyklos statybą, bet apie gamybos linijos sukūrimą Lietuvoje jau esančioje gamykloje, tačiau, anot jo, viskas – ankstyvoje stadijoje.

Tai numatyta keturšaliame gynybos pramonės vystymo susitarime, kurį Ukraina pasirašė su Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijomis.

Rugsėjį L. Kasčiūnas pranešė, kad Lietuva skirs 10 mln. eurų Ukrainai, jog ši iš savo gamintojų įsigytų tolimojo nuotolio ginkluotės.

Dabar ministras sako, kad šiuo metu rengiama teisinė bazė, kaip šie pinigai galėtų būti skiriami.

„Deramės dėl teisinės bazės kaip 10 mln. eurų, skirtų tolimojo smūgio galimybėms, kaip mes šiais metais norėtume investuoti į Ukrainos gamybos pramonę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, pirmiausia kalbama dėl Ukrainos ilgojo nuotolio ginkluotės „Palianytsa“ pirkimo.

„Bet jei ukrainiečiams reikės greičiau pasigaminti, nes laikas spaudžia dėl karo scenarijų, natūralu, kad investuosime ten, kur jiems labiausiai reikia“, – teigė ministras.

Anot jo, Lietuva bus ketvirta šalis greta Danijos, Kanados, Nyderlandų, kuri investuoja į Ukrainos gynybos pramonę.

Keturšalį bendradarbiavimo susitarimą L. Kasčiūnas Ukrainoje pasirašė pirmadienį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tą padarė praėjusią savaitę.

„Memorandumas, kurį pasirašėme, yra toks daugiau skėtinis, bet jis kartu brėžiantis kryptį ir brėžiantis kitus labiau praktinius dalykus“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Tai nėra sumuštinis, kurį nusipirksi „McDonald's“

A. Armonaitės teigimu, memorandume susitarta bendradarbiauti su Ukrainos gynybos pramonės institucijomis.

„Jo esmė – stiprinti abiejų šalių pajėgumus, bendradarbiauti tarpusavyje, tai, ką pagaminame čia, laiku tiekti Ukrainai, testuoti technologijas ankstyvoje stadijoje“, – kalbėjo ministrė.

Tai nėra įprasti produktai, tai nėra sumuštinis, kurį tu nusipirksi „McDonald's“ ir kurį gali nusipirkti bet kas.

Pasak jos, šalies gynybos pramonei reikia didelių investicijų, kurios reikalauja vystyti ne tik pačią techniką, bet ir vystyti tokių produktų kaip dronų sistemos ar ryšio blokavimo priemonės valdymą, dirbtinį intelektą.

„Tai nėra įprasti produktai, tai nėra sumuštinis, kurį tu nusipirksi „McDonald's“ ir kurį gali nusipirkti bet kas. (...) Tai karinės, ne civilinės paskirties daiktai, juos turi įsigyti krašto apsaugos sistema“, – sakė A. Armonaitė.

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos saugumui ir gynybai skirti 0,25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai sudaro apie 190 mln. eurų.

Vilnius, reaguodamas į Ukrainos prašymus, šiemet Kyjivui jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M113, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, krautuvus, priekabas, sulankstomas lovytes ir kitą paramą.

Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 705 mln. eurų.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė vieną milijardą eurų.