Valdžios palaiminta kova su rūkymu – jau pasenusi?

Kodėl? LNK klausia vienos kritikių – Seimo narės Morganos Danielės.

„Kovoti su rūkančiais nereikėtų, reikėtų spręsti rūkymo problemą Lietuvoje. Pagrindinė mano pastaba, kad yra taikomos tos pačios senos priemonės. Tai yra: akcizų kėlimas, kova su šešėliu ir kova su kontrabanda. Tos priemonės taikytos 20 metų. Tačiau, kaip rūkė Lietuvoje 35 proc. žmonių, taip ir rūko tiek pat. Todėl tikrai reikia kitų priemonių. Reikia svarstyti ir tabako mažinimo klausimą, svarstyti konsultavimo stiprinimą, dėl asmenų, kurie nori mesti rūkyti ir kad jis būtų objektyvus – padedantis mesti rūkyti. Šių priemonių planuose šiandien nėra. Nerimą kelia, kad dar iki 2035 metų nieko naujo nebus ir ta rūkymo problema Lietuvoje nėra suvokiama kaip priklausomybė“, – sakė Seimo narė. 

– Reikėtų įvardinti ir naujausias rūkymo formas kaip kaitinamasis tabakas arba elektroninės cigaretės. Jeigu yra strategija, pagal kurią orientuojamasi į įprastą tabaką, gal strategija buvo aktuali anksčiau ir dabar paseno? 

– Taip, taikomos priemonės pasenusios. Naujasis rūkymas nėra išskirtas kaip reiškinys. Bandėme tai spręsti priklausomybių prevencijos komisijoje. Deja, į nacionalinę darbotvarkę šis klausimas nebuvo įtrauktas. Apie rūkymą kalbėsime vis dar bendrąja prasme, neįskaitant naujųjų technologijų, kurios skirtos rūkyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kyla klausimas, o kaip dėl moksleivių? Mokyklose dabar kalbama, kad kyla rūkymo epidemija. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai pastebėjo, kad po tyrimo, kurį jie darė, jog tarp mokinių įprastų cigarečių populiarumas yra sumenkęs, tačiau elektroninių cigarečių plitimas tikrai yra gąsdinantis, ypač, tarp mergaičių. Ar yra bent viena priemonė, kaip valdžia turėtų su tokia problema tvarkytis?

– Priemonių planas bus sudaromas vėliau. Norėčiau nuraminti, kad mes matome pasikeitimą iš cigarečių į naujausias technologijas. Kiek teko bendrauti su mokyklų direktoriais, situacija, kad nuolat rūkančių skaičius masiškai didėtų, nėra tokia gąsdinanti. Mes susiduriame su nepilnamečių rūkymo klausimu, kuris buvo prieš 20 metų, prieš 15, prieš 10, kinta technologija.

Toliau reikėtų tęsti prevencinį klausimą dėl rūkymo visumoje, tik čia turėtų keistis turinys ir turėtų būti taikomos mokslu pagrįstos prevencinės programos. Prevencijos programa yra daugiau nei informacijos suteikimas. Jeigu savivaldybės daugiau investuotų į mokslo pagrįstų prevencinių programų įgyvendinimą, tai nepilnamečių rūkymo klausimas būtų suvaldytas. Atsispyrus nuo to, galbūt, galima būtų mažinti nepilnamečių rūkymą.

Dar turime draudimus. Lietuvoje yra draudžiama rūkyti nepilnamečiams asmenims ir draudžiama įsigyti, nesvarbu kokias rūkymo priemones. Į šiuos draudimus reikėtų atkreipti dėmesį, o ne kurti naujus, nes jeigu laikytųsi jaunimas draudimo įsigyti tabako priemonių, tai problemos neturėtume.

– Kalbat apie prevenciją, kiek dėmesio bus skiriama prevencijai? Yra kur kas geriau padaryti, kad tas jaunas žmogus nepradėtų rūkyti, negu draudimai.

–  Iš valstybes pusės, valstybė daro daug ir tikrai milijonai yra investuojami į bendrųjų įgūdžių programą, kuri mokyklose prasidės nuo šio rugsėjo. Skatinu savivaldybes, kuriose situacija yra prastėjanti, šalia valstybės taikomų priemonių dar išsikelti prioritetą, pavyzdžiui, kovoti su nepilnamečių rūkymu ir investuoti į mokslu pagrįstą prevenciją. Jeigu vaikai dabar gautų artimiausius 10 metų šią prevenciją, tai tikrai matytume situacijos gerėjimą, bet čia turi būti išsikeltas prioritetas ir savivaldybė turi į tai investuoti.