Vaizdo stebėjimo kameros daugiabutyje: kada draudžiama?

„Svarbu žinoti, kad vaizdo kameros daugiabučio namo bendrosiose erdvėse turi būti įrengiamos laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų ir vidinių bendrijos taisyklių, jei tokios yra“, – komentuoja „Realco“ NT priežiūros ir garantinės tarnybos vadovas Andrius Sugintas.

Nefilmuoti langų

Daugiabučiuose vaizdo stebėjimo kameros paprastai įrengiamos siekiant apsaugoti visų gyventojų turtą ir nuosavybę, palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti saugią aplinką. Todėl, pasak pašnekovo, jos dažniausiai montuojamos bendro naudojimo zonose – laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur stebi įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, į laiptines įeinančius ar iš jų išeinančius žmones.

„Vaizdo kameras montuojant bendro naudojimo patalpose ir teritorijose, svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio asmenų privatumui. Pavyzdžiui, vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus, taip pat vaizdo stebėjimo kameros negali įrašinėti garso. Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti ir apie tai informuojančių ženklų, aiškiai matomų dar prieš patenkant į kamerų stebėjimo zoną“, – vardija A. Sugintas.

Jo teigimu, naujuose gyvenamuosiuose NT projektuose paprastai patys projekto vystytojai pasirūpina įrengti vaizdo stebėjimo kamerų tinklą ir vaizdo įrašų saugojimo įrangą, tačiau kartais gyventojai priima sprendimą įsirengti papildomų vaizdo kamerų ir kitose daugiabučio bendro naudojimo vietose, ir gyventojams nuosavybės teise priklausančiose terasose, kiemeliuose.

Vaizdo kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus.

„Įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą savo terasoje, balkone ar kiemelyje nedraudžiama, tik svarbu nepamiršti, kad ir tokiu atveju negalima pažeisti kitų asmenų privatumo, taip pat būtina įsitikinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų. Jeigu vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, BDAR nuostatos netaikomos“, – aiškina ekspertas.

Praverčia ir policijai

Pasak A. Suginto, asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant ir peržiūrint. Todėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada.

„Vaizdo stebėjimo kamerų įrašai dažniausiai būna saugomi, tvarkomi ir prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens. Taip yra užtikrinama asmens duomenų apsauga, sumažinamas asmenų, galinčių pasiekti šią potencialiai jautrią informaciją, skaičius. Visiems daugiabučio namo gyventojams leidus naudotis stebėjimo kamerų tinklu arba saugoma informacija, būtų labai sudėtinga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą“, – teigia jis.

Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, eismo įvykiui ar kitiems nutikimams, kuriems išsiaiškinti prireikia vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, juos administruojantis asmuo, įsitikinęs duomenų panaudojimo teisėtumu ir žinodamas informacijos prašymo tikslą, suteikia vaizdo medžiagos įrašą, jo paprašius nukentėjusiems asmenims ar policijos pareigūnams.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, policija dažniausiai naudojasi savivaldybių viešosiose vietose įrengtomis vaizdo kameromis, kurios būna įrengiamos problemiškiausiose miesto vietose. Vaizdo kamerų įrašai padeda nustatyti įvairius administracinius, kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykių kaltininkus, neblaivius ar viešąją tvarką pažeidusius asmenis.

„Norime gyventojams priminti, kad ir jų turimos vaizdo kameros taip pat gali būti naudingos tiriant nusikaltimus ar juos stabdant. Tam reikėtų prisijungti prie jau kelerius metus vykstančios policijos iniciatyvos ir užregistruoti turimas vaizdo stebėjimo sistemas. Matome, kad gyventojai gana aktyviai jungiasi prie šios iniciatyvos, o vaizdo įrašais policijos pareigūnai yra sėkmingai pasinaudoję tirdami įvykius“, – komentuoja R. Matonis.

Ką pasirinkti?

Paklaustas, ar vaizdo stebėjimo kameros nekonkuruoja su signalizacijos sistemomis, kurias įsirengę nemažai gyventojų, A. Sugintas sako, kad jų funkcijos gana skirtingos.

Signalizacijos vykdo objekto perimetro ir vidaus patalpų apsaugą, o esant pažeidimų suveikia garsiniu signalu ir informuoja saugos tarnybą. Jos taip pat naudojamos patalpų priešgaisrinės saugos stebėsenai – suveikia atsiradus dūmų, kilus gaisrui.

Vaizdo stebėjimo įranga yra prevencinė priemonė, kuri dažnai atgraso vagis nuo įsilaužimo į objektą ir padeda ieškoti kaltininko įvykus nusikalstamai veikai. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad su saugos tarnybomis galima sudaryti ir vaizdo stebėsenos sutartis, tuomet jos taip pat reaguos į vaizdo kameromis fiksuojamą realiu metu vykstantį įvykį, kaip ir į signalizacijos siunčiamus pranešimus.

„Signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos turi šiek tiek skirtingas funkcijas ir viena kitos nepakeičia. Vidaus patalpų apsaugai labai naudinga apsauginė-priešgaisrinė signalizacija, o bendro naudojimo erdvėse efektyvesnė yra vaizdo stebėjimo įranga, padedanti užtikrinti saugią aplinką visiems gyventojams“, – reziumuoja pašnekovas.