Vaikšnoras: kaip tada nebijojome rusiškų automatų vamzdžių, taip nebijome ir dabar

„Svarbiausia, kad ir šiais neramiais laikais išlieka nesutraukomas Lietuvos žmonių bei jų kariuomenės ryšys. Visuomenė mato kariuomenės pastangas, ja pasitiki ir palaiko investicijas į krašto apsaugą. Vis daugiau randasi suvokimo, kad šalies gynyba turi būti visuotinė ir įtraukti kiekvieną pilietį“, – savo kalboje sekmadienį sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Sveikindamas karius prezidentas Gitanas Nausėda brėžė istorines paraleles.

„Lietuvos kariuomenės diena sujungia dvi skirtingas epochas. Dabar, kaip ir tais neramiais, seniai prabėgusiais laikais, mes jaučiame kaimynystėje augančią grėsmę. Matome, kaip melas, neapykanta ir smurtas vėl kėsinasi sugriauti pasaulinę tvarką, o mes stovime šios juodos bangos kelyje“, – teigė šalies vadovas.

„Šiandien, kaip ir prieš 107 metus, turime veikti greitai ir tiksliai, stiprinti nacionalinę gynybą ir ruoštis bet kokiems iššūkiams. Laimei, mūsų valstybė šiandien yra gerokai stipresnė ir atsparesnė, o Lietuvos kariuomenė – moderni, puikiai pasiruošusi ir integruota į NATO struktūras“, – pridūrė jis.

Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas Katedros aikštėje

Prezidentas pabrėžė planuojamą rekordinį krašto apsaugos biudžetą, gerinamas karių tarnybos sąlygas, modernizuojamą įrangą.

Būtinybę taikytis prie vis naujų iššūkių akcentavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Neišvengiama realybė yra tokia, kad geopolitinė aplinka sparčiai keičiasi. Todėl mūsų gynybos pajėgos turi nuolat tobulėti, mokytis ir adaptuoti naujausius karybos metodus. Tvirtai žengiame į modernizacijos laikotarpį, kuomet įsigyjame ir turime įvaldyti naujas platformas bei integruoti jas į kariuomenę, kuriame naujas struktūras ir mokomės kariauti didelėmis formuotėmis“, – kalbėjo ministras.

„Karo lauke sėkmė priklauso nuo komandos, nuo tarpusavio pasitikėjimo ir atsidavimo vienas kitam. Ir tą patį principą norėtųsi matyti taikomą tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje“, – pridūrė R. Kaunas.

Jis teigė, kad šią dieną kariuomenė pasitinka „su aiškiu pažadu rekordiškai finansuoti gynybą“.

Vyriausybė krašto apsaugai kitų metų biudžete yra suplanavusi skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tam dar turės pritarti Seimas.

Šių lėšų kariuomenei reikia Lietuvoje siekiant iki 2030 metų išvystyti diviziją ir iki 2027-ųjų pabaigos priimti Vokietijos brigadą.

Vis tik dalis kritikų ir opozicijos baiminasi, kad lėšos gali būti skirtos ne tik kariuomenės poreikiams tenkinti, bet ir tiesiogiai su kariuomenės poreikiais nesusijusioms reikmėms.

Apie tai yra užsiminęs ir pats ministras – šią savaitę Seime jis sakė, kad savivaldybėse, kurių teritorijoje vystomi poligonai, iš gynybos biudžeto planuojamos „saikingos investicijos“ į dalį bendros paskirties projektų.

Savo ruožtu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sveikindamas karius teigė, kad lapkričio 23 dieną Lietuva ir pirmosios atkurtos kariuomenės savanorių priesaikos 35-metį.

„Jauni, be baimės mūsų valstybės piliečiai, įkvėpti tarpukario kariuomenės kūrėjų, laisvės kovotojų ir partizanų ryžto stojo ginti ką tik atkurtos Lietuvos nepriklausomybės. Tai buvo svarbus žingsnis atkuriant Lietuvos kariuomenę“, – kalbėjo generolas.

„Jūsų drąsa buvo pamatas, ant kurio kūrėsi mūsų krašto apsaugos sistema. (...) Jūs padėjote šiuolaikinės kariuomenės pamatus, nors šalyje dar siautė okupacinė kariuomenė“, – pridūrė jis.

R. Vaikšnoro teigimu, šiandien istorija kartojasi kitomis formomis.

„Tas pats agresorius užpuolęs Ukrainą, kasdien žudo civilius, vykdo terorą, o kartu testuoja mūsų valią: provokuoja, spaudžia hibridinėmis priemonėmis, rengia informacines atakas, stengdamas sunaikinti mūsų valstybę ir jos pasiekimus. Tačiau, kaip tada nebijojome rusiškų automatų vamzdžių, taip nebijome ir dabar“, – sakė generolas.

Iškilmingos kariuomenės, sąjungininkų ir Šaulių sąjungos rikiuotės metu įteiktas „Karžygio“ apdovanojimas, skiriamas už nesavanaudiškus, kilnius ar rizikingus poelgius, už moralinį pavyzdį tiek kolegoms, tiek ir visuomenei. Juo įvertintas seržantas Marius Dumalakas ir civilis Eduardas Pancerovas.

Jie 2022 metų vasarą iš užsiliepsnojusio automobilio Klaipėdos centre išgelbėjo besilaukiančią moterį.

Vėliau iš Katedros aikštės karių rikiuotė patraukė į eiseną Gedimino prospektu.

Minint Kariuomenės dieną Vilniuje taip pat eksponuojama įvairi karinė technika.

T. Vrublevskio g. ir L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje galima apžiūrėti pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“, savaeigę haubicą PZH2000, šarvuotąjį kovinės paramos visureigį JLTV, keturračius, motociklus, sunkvežimius UNIMOG, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, apžvalgos radarus „Sentinel“ bei „Giraffe“, tanką „Leopard“, vikšrinę pėstininkų kovos mašiną „Marder“, šarvuotą karo medikų mašina „Boxer“ ir kitą techniką.

Kariuomenės diena minima ir kituose šalies miestuose.

Šiame straipsnyje:

lietuvos kariuomenės diena