V. Targamadzė: mokslininkų sąlygos primena baudžiauninko dalią

Tuo metu, kai valdžia rimtai svarsto didinti algas prokurorams 500–900 eurų per mėnesį, o kai kurių profesijų atstovų protesto balsas bent jau gerai girdimas, apgailėtina universitetų dėstytojų padėtis nei taisoma, nei garsiau svarstoma.

„Dažnas balansuoja ant skurdo ribos. Ir ne todėl, kad yra tinginys ar koks nesusipratėlis. <…> Dabar tiek jaunas, tiek vyresnis laksto per kelis darbus, nes neišgyvena. Reikalavimai – dideli, užmokestis – menkas, ir dar dėstytojo, mokslininko darbas menkinamas“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto (VU) profesorė edukologė Vilija Targamadzė.

Profesorės teigimu, didelė problema Lietuvoje yra mokslo ir mokymo biurokratizavimas, noras vis labiau kontroliuoti, užuot suteikus daugiau kūrybinės laisvės. „Švietime būtina sąlyga yra atsikratyti perdėto biurokratizmo, kontrolės. Turi būti pasitikėjimu grindžiamas administravimas. Tai atlaisvintų žmones. Biurokratinė sistema neleidžia kvėpuoti. Šioje srityje reikalingas tyro oro gurkšnis. Jei ir toliau taip bus, tai iš tiesų bus „gaminami“ vykdytojai, skatinamas paklusnumas, kontrolė, o tai juk biurokratams paranku“, – tvirtina LRT.lt pašnekovė.

Biurokratinė sistema neleidžia kvėpuoti. Šioje srityje reikalingas tyro oro gurkšnis. Jei ir toliau taip bus, tai iš tiesų bus „gaminami“ vykdytojai, skatinamas paklusnumas, kontrolė, o tai juk biurokratams paranku.

– Kaip blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis veikia mokyklinių ir universitetinių žinių kokybę?

– Galima daryti prielaidą, kad toks sąryšis yra, tačiau Lietuvos demografinės padėties ir mokyklinių bei universitetinių žinių kokybės koreliaciją įrodančių tyrimų nežinau: žinios  kuriamos ir mokinių ar studentų įsisavinamos per įgyvendinamas įvairaus lygio programas. Čia nemažą vaidmenį vaidina ne tik formalus, bet ir neformalus švietimas. Ar tai tampa žinojimu, atitinkamomis kompetencijomis (vertybinėmis nuostatomis, gebėjimais) – jau kitas aspektas.

Vis dėlto tokia prielaida galima ir, be abejo, jei klasėje ar grupėje susikaupia nepakankama mąstančiųjų ir kuriančiųjų kritinė masė, tiek tų dalykų įsisavinimo, tiek kūrimo lygis gali kristi. Taigi neatmestina, kad Lietuvos demografinė situacija gali turėti įtakos mokyklinių ir universitetinių žinių kokybei. Ir tikėtina, kad tas poveikis gali būti sietinas su  žinių generavimu ir gebėjimu jas paversti žinojimu. Kitaip tariant, ar ugdysis mąstantis, generuojantis žinias ir gebantis jas taikyti, ar tiesiog reprudukuojantis žmogus. Tai pavojinga, o Lietuvoje ši tendencija stebima.

– Kokia ateitis laukia Lietuvos universitetų ir kas išugdys išprususią jaunąją karta, kuri norės gyventi ir dirbti Lietuvoje? Juk demografinė padėtis tik blogės, mokinių ir studentų mažės. Mokyklas baigęs jaunimas masiškai vyksta į užsienį, o profesoriai bando darbintis kasininkais „Maximoje“ (nesėkmingai). Daug kalbama apie gydytojų ir mokytojų algas, bet juk daugelis dėstytojų gyvena iš apskritai apgailėtinų pajamų.

– Man asmeniškai tai skausminga tema. Yra perspektyvių ir mokslo srityje galinčių dirbti jaunų žmonių, tačiau dažnas balansuoja ant skurdo ribos. Ir ne todėl, kad yra tinginys ar koks nesusipratėlis. Jei dirbi mokslinėje srityje, tai turi susikaupti, įsigilinti. Tada kiti darbai blaško, atitraukia nuo turinio. Dabar tiek jaunas, tiek vyresnis laksto per kelis darbus, nes neišgyvena. Ir neaišku, ar ateityje turės darbą.

Jokių socialinių garantijų – sutartys sudaromos penkeriems metams, o paskui – nei išeitinių, nei kitų socialinių garantijų. Absurdas. O dabartinės sukurtos sąlygos man primena baudžiauninko dalią. Lažas didinamas – tai krūviai ir nebūtinai kontaktinės valandos, kaip antai individualių užduočių taisymas, už kurias nemokama, o ištaisyti šūsnį darbų reikia laiko; didinami reikalavimai mokslinei produkcijai, ji vertinama nepakankamai skaidriai. Reikalavimai – dideli, užmokestis – menkas, ir dar dėstytojo, mokslininko darbas menkinamas.

Sujudo jauni žmonės, kai kurie jų dar nori likti Lietuvoje ir tikisi būti išgirsti. Sveikintina VU Filosofijos fakulteto profsąjungos iniciatyva. Jauni mokslininkai ją sukūrė (prisideda ir vyresni), tačiau jie neišgirsti. Tai talentingų ir perspektyvių mokslininkų grupė, o jie iš esmės negirdimi: Iš Seimo, vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos – jokios reakcijos į jų kultūringas akcijas. Tiesiog – dogmatiniai, trafaretiniai atsikalbinėjimai.

Gal reikia galvoti ne tik apie protų grąžinimo į Lietuvą programas, bet ir prevencines – t. y. jų „nenutekėjimo“ iš Lietuvos – programas. O komentarai, kad galima iš užsienio pasikviesti ir pakelti mokslo lygį, keistoki. Neįsivaizduoju, kad mano kuris nors kolega atvažiuotų dirbti tokiomis apgailėtinomis sąlygomis. Koks dar gali būti komentaras?

– Iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir kai kurių kitų interesų grupių girdime, kad Lietuvai reikia gamtos ir tiksliųjų mokslų, o socialiniai ir humanitariniai mokslai esą tik kuria būsimų bedarbių armiją. Ką apie tai manote?

– Nenorėčiau menkinti šių žmonių pasisakymų. Bet nemanau, kad jie turėtų būti pirmasis smuikas Lietuvoje šiuo klausimu. Reiktų tiesiog jiems daugiau pasidomėti socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmeniu ir poveikiu visuomenei. Juk šie „minkštieji“ mokslai nederamai nuvertinami, nors kaip tik jie yra akstinas formuotis modernioms socialinės ir kultūrinės raidos analizės kompetencijoms, prognozuoja ir projektuoja visuomenės raidą, pilietinės visuomenės kūrimą ir pan.

Jei būtų buvę įsiklausyta į ugdymo mokslo profesionalų balsą, manau, kad tokios gilios krizės švietime nebūtų. Jie padėtų iš jos ne kapstytis, bet nubrėžti perspektyvią judėjimo vizijos link (kurios iš esmės dar nėra) trajektoriją. Dabar net projektuojant universitetų tinklą jie nebuvo pakviesti. Akivaizdu, kad mūsų visuomenė stokoja politinės ir švietimo sistemos projektavimo kultūros. Tai jau „minkštoji“ sritis.

O teisė, ekonomika ir pan. – irgi „nevertingi“ socialiniai mokslai? Tokie samprotavimai yra keistai įdomūs. Nedera taip skirstyti mokslų ir jiems priskirti vertę. Tai, matyt, lemia menkas – technokratinis – išprusimas. Išprusimas žmogaus, kuris pamiršo, kad ir jo lavinimuisi turėjo įtakos socialiniai ir humanitariniai mokslai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

studentas

studentas portretas
mociute-jau eik i pensija,jusu traukinys jauu senai nuvaziavo,jus gi jau nebesiorentuojat laike
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių