Ugnies gesinimas ugnimi: ar nelegalūs migrantai galėtų saugoti mūsų pasienį?

„Tai yra inžinerinės, medicininės, maistą gaminančios kompanijos, apsaugos kompanijos. Tai yra visas reikalingų priemonių ir pajėgumų rinkinys, kurį galima pateikti valstybei sprendžiant šitas krizes“, – teigė Gynybos paramos fondo vadovas.

– Kaip šios bendrovės galėtų prisidėti prie valstybės pastangų stabdant nelegalų srautą?

– Mes, subūrę tokį klasterį, padedame valstybei sutaupyti laiką. Laikas šiuo atveju yra labai svarbus. Jos jau dabar yra pasiruošusios pradėti darbus, jeigu tik reikia – maksimaliai glaustais terminais.

– Ar šios bendrovės teiktų pagalbą už savo pinigus, kaip ragino prezidentas, ir ką jūs apskritai manote apie tokius raginimus prisidėti?

– Matote, mes šio klausimo neanalizavome su bendrovėmis, kadangi krizių metu pagrindinis resursas yra laikas. Ir mes, kaip nevyriausybinė organizacija, fondas, padedame tą laiką taupyti suorganizuodami reikalingus pajėgumus, kompanijas tam dalykui įrengti – stovyklavietes arba inžinerinę pagalbą įrenginėjant sieną su Baltarusija. Mūsų tikslas yra sugeneruoti pajėgumus.

Mums tikrai reikia sutelkti vidinius resursus. Aišku, reikia kalbėti ir apie tuos resursus, kuriuos galima generuoti su ES pagalba.

– Bet ar jūsų sutelktos bendrovės norėtų už tai pinigų ar tai būtų graži iniciatyva prisidedant ir sprendžiant krizę, su kuria dabar susiduria Lietuva?

– Kadangi pagrindinis resursas yra laikas, ne pinigai, tai mes matėme, kad Europos komisarė Ylva Johansson kuri buvo atvykusi prieš kelias dienas ir pasakė, kad 100 ar 200 milijonų Europos Sąjunga (ES) skirs. Tikrai galiu užtikrinti, kad ES valstybės, taip pat ir NATO, tokia kaip Norvegija, jos nenori tokių problemų, kad migrantų problema atkeliautų iki jų sienų. Tikrai bus parama. Mums tikrai reikia sutelkti vidinius resursus. Aišku, reikia kalbėti ir apie tuos resursus, kuriuos galima generuoti su ES pagalba.

– Bet jeigu valstybei reikia savanorių ar savo pinigais prisidedančio verslo, ką tai sako apie pačią valstybę?

– Ši situacija yra neeilinė. Mūsų ir politikai, ir valstybės vadovai sako, kad tai yra tikrai rimta krizė ir kad pasekmės gali būti liūdnos, jeigu mes nesiimsime priemonių. Tai sako, kad mūsų valstybė ir piliečiai turi mobilizuoti resursus ir žiūrėti, kaip mums išsisukti iš šitos situacijos. Tai nėra valstybės problema, valstybė yra visa visuomenė.

– Ar tai reiškia, kad Lietuva šioje situacijoje yra neįgali ir negali atlikti tų funkcijų, kurias turėtų atlikti normali valstybė? Mes per dvejus metus turime antrą krizę, kur gręžiamės į verslą, kurį prieš kurį laiką demonizavome ir sakome, kad, mielieji, padėkite ir net savo lėšomis.

– Aš dabar nesiimsiu kritikuoti ankstesnių valstybių per 30 metų nepadarytų darbų. Daug yra ką kritikuoti. Bet šiai dienai turbūt reikia pamiršti tai, kas buvo, ir žiūrėti, ką galime daryti dabar. Nes laikas šiuo momentu yra labai brangus. Kiekviena diena, kiekvienas sprendimas mums labai gali atsiliepti ateityje.

Šiai dienai turbūt reikia pamiršti tai, kas buvo, ir žiūrėti, ką galime daryti dabar. Nes laikas šiuo momentu yra labai brangus.

– Tai jūs siūlote paramą surinktais kontaktais ar visgi bendrovės yra pasiryžusios ateiti ir rytoj statyti tvorą, įrenginėti stovyklas?

– Trumpai pasakysiu taip: jos išreiškė norą ir valią prisidėti, jeigu yra poreikis. Mes suformulavome tokią rezoliuciją ir visos toks kompanijos pasirašė. Rytoj ar poryt tas raštas bus išsiųstas vidaus reikalų ministrei, kad ji žinotų, jog yra toks pajėgumas ir kad turėtų omenyje, kad jeigu kils poreikis, jį galima naudoti. Ir taip pat mes norėtume, kad tokiu organizaciniu pavyzdžiu panašiai elgtųsi ir kitos organizacijos Lietuvoje. Laikas yra labai svarbus.

– Bet jūsų manymu, ar jūs gausite kažkokį atsakymą ir koks tas atsakymas turėtų būti?

– Man dabar sunku sakyti, bet aš tikiu, kad tikrai bus taip. Kadangi iškils poreikis tą sieną pastatyti kuo greičiau, nes migrantų krizė nesibaigs nei rytoj, nei poryt ir tai gali užsitęsti. Tas pajėgumas ar poreikis pastatyti sieną kuo greičiau yra labai reikšmingas. Todėl mes ir pateikėme valstybei suorganizuotą pajėgumą, kad ta siena, tie poreikiai būtų išpildyti kuo greičiau, nes laikas šiuo metu yra auksas.

– Per kiek laiko, jūs įsivaizduojate, būtų galima pastatyti tą sieną? Pasienio ir kitos tarnybos kalba, kad tai yra ne mėnesio ir net ne metų projektas.

– Sutinku. Bet čia vėlgi aš nesu sienos statybos dizaineris. Kadangi operatorius yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – jie turi identifikuoti, kur siena pirmiausia turi atsirasti. Aišku, aš sutinku, kad pigios sienos statyti nereikia, bet, pavyzdžiui, laikinus kažkokius inžinerinius įtvirtinimus, remiančius mūsų VSAT darbą, jau dabar galima (statyti, – aut. past.). Ir dabar jau aišku įrenginėjama ir turbūt karščiausiose vietose. Prioritetus turi jie sudėlioti. Tol, kol nepradėta statyti kapitalinė siena, bent jau laikinas kliūtis tikrai galima organizuoti net ir su turimais pajėgumais.

Mes galime tam tikrą Europą padėti padaryti, jeigu jie Lietuvai atiduos savo duoklę. Mes galime pažadėti integraciją.

– Jūs kalbate kaip Gynybos fondo atstovas. Bet jūs esate ir atsargos kariškis. Jūs manymu, kaip apskritai mes dorojamės su šita problema, krize?

– Vienas dalykas, ir pati komisarė Y. Johansson įvardijo, kad tai yra agresija. Ir tai yra teisinga – tai atitinka visas hibridinio karo ir karo formuluotes. Kad karas yra politikos tęstinumas kitomis priemonėmis. Tai, ką mes matome, yra kitos priemonės – ne konvencinės, ne sutartinės, ne tradicinės. Karas yra menas, ne mokslas. Dėl to reikia irgi ieškoti kažkokių inovatyvių, netradicinių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų galėtų būti tų pačių migrantų panaudojimas sienos apsaugai. Galbūt labai beprotiškai skamba, bet tikrai reikėtų pagalvoti apie tai. Ir aš siūlyčiau pagalvoti, ar tai įmanoma. Vienas dalykas, jie jau yra stovyklavietėse, mums reikia organizuoti tik apmokymą ir jie gali būti apmokomi.

– Kaip jūs tai įsivaizduojate? Tie žmonės akivaizdžiai norėtų keliauti toliau į Europą ir Lietuva, matyt, jiems yra trukdis ir jie savo ateitį mato Vakarų Europoje. Kaip jūs įsivaizduojate padaryti, kad tie žmonės, kurie yra nelegalų stovyklose, yra aptverti, saugomi, apribotas judėjimas ir... jie saugo mūsų pasienį?

– Tarp kitko, tokia praktika istorijoje yra buvusi ir ne vieną kartą. Ir labai pasiteisindavo. Tai yra ugnies gesinimas ugnimi. Dabar dėl to, ką jūs pasakėte, mes galime tam tikrą Europą padėti padaryti, jeigu jie Lietuvai atiduos savo duoklę. Mes galime pažadėti integraciją. Tai yra derybiniai dalykai. Ir jeigu mes turėsime ES Komisijos kažkokį pritarimą tam, jiems nupaišysime jų viziją, aš manau, kad tai yra labai realu. Techniškai tai padaryti nėra labai sudėtinga. Kitas dalykas ir pliusą, ką aš matau – niekas neapkaltins, kad mes telkiame savo ginkluotąsias pajėgas, t. y. migrantai patys rūpinasi savo saugumu.