Tyrimas: milijonai nelegaliai žiūri sporto renginius

Gausu įvykių

Pasaulis jau pradėjo stebėti 2024 m. Europos futbolo čempionato „UEFA EURO 2024“ įvarčius, laukia „Tour de France“ lenktynių fotofinišų, Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių.

Tačiau milijonai europiečių ketina žiūrėti didžiausių sporto renginių transliacijas nelegaliai. EUIPO atlikto ES piliečių suvokimo, informuotumo ir elgesio tyrimo duomenimis, 12 proc. ES piliečių yra žiūrėję neteisėtų šaltinių siūlomą sporto renginių turinį ar transliacijas. Daugiau kaip ketvirtadalis (27 proc.) 15–24 metų jaunuolių pripažįsta, kad žiūri sporto renginių transliacijas naudodamiesi neteisėtais interneto kanalais.

ES verslai skaudžiai nukenčia ir nuo sporto prekių klastojimo – jis gamintojams kasmet atneša 850 mln. eurų žalos ir prarandama 11 proc. pardavimo apimties. Policijos pareigūnai 2022 m. visoje Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, kurių apskaičiuota mažmeninė vertė – 120 mln. eurų.

Ruošdamasi pasaulinio masto sporto renginiams, EUIPO pradeda kampaniją „Play fair“ (Elkis sąžiningai), ragindama sirgalius žiūrėti oficialias transliacijas ir pirkti teisėtą atributiką.

Sukčiavimo tikimybė

Su dideliais sporto renginiais susijusi intelektinė nuosavybė – tai ne tik transliavimo teisės: nuo simbolinių olimpinių žiedų ir geriausių sportininkų tapatybės ženklų iki varžybų dalyvių sportinės aprangos, oficialių talismanų ir suvenyrų.

Ten, kur pinigai, milijonai žiūrovų ir vartotojų, ten ir sukčiautojai turi galimybę pasipelnyti. Internetu neteisėtai transliuojama labai įvairaus turinio, taip pat sporto renginių. EUIPO skaičiavimais, neteisėtos pajamos iš piratavimo visomis žiniasklaidos priemonėmis kasmet siekia 1 mlrd. eurų.

Tiesioginių renginių transliacijų piratavimo problema sporto finansavimo atžvilgiu yra itin opi. Iš intelektinės nuosavybės teisių gaunamos pajamos solidariai paskirstomos sporto judėjimui ir sportininkams. Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos pirmininkė Emma Terho per EUIPO konferenciją dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete 2023 m. spalį sakė: „Jei sirgaliai žiūri neteisėtas tiesiogines sporto renginių transliacijas, kyla pavojus visam solidarumo principu grindžiamam olimpinio judėjimo finansavimo modeliui. Žiniasklaidos teisės prarastų savo vertę, o žiniasklaidos teisių turėtojai jų nebepirktų, tai turėtų milžiniškų padarinių solidarumo principu grindžiamam viso olimpinio judėjimo finansavimo modeliui.“

Be sporto transliacijų, EUIPO duomenimis, ES sporto prekių sektorius dėl prarastos pardavimo apimties kasmet patiria 850 mln. eurų nuostolių. Šis skaičius neapima sportinių drabužių, pavyzdžiui, futbolo marškinėlių klastočių ir sportbačių kopijų, kurie sudaro nemažą dalį visos apytikriai 12 mlrd. eurų drabužių klastočių vertės Europoje per metus.

Didžiuliai mastai

EUIPO intelektinės nuosavybės suvokimo tyrimas atskleidė ryškias tiesioginių sporto renginių transliacijų internetinio piratavimo tendencijas ES: 12 proc. visų gyventojų teigė naudojęsi neteisėtais interneto šaltiniais sporto varžybų transliacijoms žiūrėti arba atsisiųsti.

ES šis elgesys labiausiai paplitęs Bulgarijoje, kur 21 proc. visų respondentų pripažino žiūrėję neteisėtų interneto šaltinių platinamų sporto varžybų transliacijų, po Bulgarijos – Graikija (20 proc.), Airija (19 proc.), Ispanija (19 proc.) ir Liuksemburgas (18 proc.).

Tyrimo duomenimis, 15–24 metų jaunuoliai dvigubai dažniau nei kiti gyventojai nurodė žiūrėję nelegalias sporto renginių transliacijas internete. Daugiausia neteisėtas sporto renginių transliacijas žiūrinčių jaunuolių Bulgarijoje (47 proc.) – šis skaičius gerokai viršija ES vidurkį (27 proc.), toliau – Ispanija (42 proc.), Graikija (42 proc.), Slovėnija (39 proc.) ir Airija (34 proc.).

Milijoniniai nuostoliai

EUIPO duomenimis, vidutiniškai 10 proc. 15–24 metų jaunuolių ES pripažįsta sąmoningai perkantys suklastotų sporto prekių; daugiausia tokių jaunuolių Graikijoje (18 proc.). 7 proc. jaunų Europos vartotojų sako suklastotų prekių įsigiję atsitiktinai.

EUIPO skaičiavimais, klastočių pardavimo poveikis ES didžiulis – kasmet patiriama apie 851 mln. eurų nuostolių, o tai sudaro 11 proc. visos šio sektoriaus pardavimo apimties. Daugiausia pajamų netenkama Prancūzijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose – po kelis šimtus milijonų eurų. Proporcingai labiausiai nukenčia Rumunija, Lietuva ir Vengrija – dėl sporto prekių klastočių kiekviena šalis praranda iki 20 proc. visos pardavimo apimties.

Vykdydami operaciją „Fake Star“ – iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su žinomų prekių ženklų klastočių platinimu, policijos pareigūnai Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, t. y. daugiau nei pusę visų 2023 m. konfiskuotų 14 mln. suklastotų prekių. Sporto prekių klastotės buvo tekstilės gaminiai, avalynė, etiketės, odos gaminiai ir drabužių aksesuarai, įskaitant sportinę avalynę ir drabužius. Šių klastočių mažmeninė vertė – apie 120 mln. eurų. Per šią operaciją sulaikyti 264 asmenys, susiję su klastojimo veikla.