Bene saugiausias Lietuvoje – Kriminalinės policijos pareigūnų turtas. Jie naudoja beveik dvigubai daugiau turto apsaugos priemonių nei kiti Lietuvos gyventojai. Tai paaiškėjo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikus gyventojų ir Kriminalinės policijos pareigūnų apklausą.

Bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovo Dariaus Smetonos teigimu, gyventojų ir kriminalinės policijos pareigūnų apklausa atskleidė, jog jų požiūris į asmeninio turto apsaugą ženkliai skiriasi. „Kriminalinės policijos pareigūnai vidutiniškai įvardino beveik tris (2,7) saugos priemones, kuriomis naudojasi siekdami apsaugoti savo turtą. Tuo tarpu kiti gyventojai savo turto apsaugai skiria kur kas mažiau dėmesio – vidutiniškai naudojama 1,6 saugos priemonių“, – teigia D. Smetona.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kokios turto apsaugos priemones tarp gyventojų ir kriminalistų populiariausios. „Populiariausia turto apsaugos priemonė tarp kriminalistų – turto draudimas, draudimo bendrovės paslaugomis naudojasi daugiau kaip 6 pareigūnai iš 10. Kas antras pareigūnas teigė, jog yra įsirengęs šarvuotas duris, 4 iš 10 respondentų tikino, jog naudojasi garsine signalizacija, susieta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, bei saugumo sumetimais laiko šunį. Tuo tarpu bendra Lietuvos gyventojų statistika rodo, jog turtą saugoti jie dažniausiai patiki šunims (37 proc.), garsinę signalizaciją nuo įsilaužimų yra įsirengę trečdalis, o garsinę signalizaciją, susietą su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, tik ketvirtadalis gyventojų“, – pasakoja D. Smetona.

„Kriminalinės policijos pareigūnai, kasdien susidurdami su nusikaltimais ir išmanantys ilgapirščių veikimo specifiką, imasi kompleksinių turto apsaugos priemonių. Iš tiesų, jeigu vagis nusižiūri kažkokį objektą, jį apsaugoti tampa kone neįmanoma. Kompleksinės apsaugos priemonės suteikia galimybes prailginti įsilaužimo laiką, tad turto išnešimui jo lieka mažiau“, – pasakoja D. Smetona.

Išaugo ilgapirščių sukeliama žala

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet sausio-birželio mėn. registruota beveik 13,4 tūkst. privačios nuosavybės vagysčių. Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet ilgapirščių sukeliami nuostoliai ženkliai išaugo. „Pirmą šių metų pusmetį vagys gyventojams vidutiniškai sukeldavo 2,5 tūkst. litų nuostolių – 34 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš gyventojų dažniausiai vagiamos piniginės lėšos, juvelyriniai dirbiniai bei kitos vertybės, buitinė technika, elektronika, drabužiai, laikrodžiai ir t. t.“, - pasakoja D. Smetona.

Siekiant apsisaugoti nuo vagysčių pirmiausia reikėtų įvertinti, ar durų ir langų užraktai nėra pernelyg lengvai įveikiami. Plastikinius langus ilgapirščiai lengvai atidaro, tuo tarpu yra priemonių, kurios apsaugo langą nuo išlaužimo iš lauko pusės. Taip pat rekomenduojama puoselėti „saugios kaimynystės“ idėją, išvykstant ilgesniam laikui, informuoti kaimynus, paprašyti, kad kas iš giminaičių kartas nuo karto užsuktų pažiūrėti, ar viskas gerai. Daugiabučių gyventojų turėtų domėtis, kokiu reikalu nepažįstami žmonės vaikšto laiptinėje. Vagis atbaido saugos kameros, signalizacija, saugos tarnybos apsauga, sarginiai šunys.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ gyventojų ir Lietuvos Kriminalinės policijos pareigūnų apklausa buvo atlikta šių metų balandžio-birželio mėnesiais. Jos metu buvo apklausti 509 respondentai iš Lietuvos didžiųjų miestų ir 129 Kriminalinės policijos pareigūnai.