Tyrimas: gyventojai pasiilgo kelionių, renginių ir draugų

Nori keliauti

Daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų keliones nurodė kaip pirmą labiausiai pasiilgtą veiklą. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai. Apie 60 proc. šio amžiaus žmonių kelionės yra tarp prioritetų. Vykti į užsienį labiausiai svajoja vilniečiai: kone du trečdaliai (64 proc.) respondentų sostinėje keliones nurodė kaip vieną iš trijų labiausiai pasiilgtų veiklų.

"Galimybės lankytis kitose šalyse labiau negu bet kokios kitos veiklos ilgisi beveik visų amžiaus grupių gyventojai. Keliones tarp savo prioritetų dažniau minėjo didesnes pajamas gaunantys žmonės – 7 iš 10 labiau pasiturinčių apklaustųjų teigė pasiilgę išvykų į užsienį. Kita vertus, tokios galimybės ilgisi ir mažiau uždirbantys gyventojai. Taigi, žvelgiant į tyrimo duomenis, akivaizdu, kad prasidėjusiais 2021-aisiais labiausiai tinka visiems linkėti sveikatos, kuo greičiau įveikti COVID-19 grėsmę ir vėl galėti laisvai keliauti", – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Prognozuoja atsigavimą

Banko ekspertai pažymi, kad kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams ir įmonėms COVID-19 pandemija bei karantinas smogė itin skaudžiai. Skaičiuojama, kad 2020 m. užsakomaisiais skrydžiais iš Lietuvos skridusių keleivių srautas sumažėjo 84 proc., atvykstančių keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose – 73 proc. Tačiau, nors šių metų pradžia namų ūkiams, šalies ir tarptautinei ekonomikai, prognozuojama, dar bus įtempta, epidemiologinei padėčiai gerėjant turizmo paslaugos turėtų tapti viena sparčiausiai atsitiesiančių verslo šakų.

Paslaugomis, kurios buvo apribotos dėl pandemijos, šiemet naudosimės daugiau, nors 2019 m. lygio dar nepasivysime.

"Jei sėkmingai skiepysimės ir nuo šių metų vidurio ribojimų nebeliks, prognozuojame, kad atvykstančių užsienio svečių ir grįžtančių Lietuvos gyventojų srautas šiemet padidės 85 proc., palyginti su 2020 m. Išvykstančių turistų daugės net 180 proc. Jei pildysis optimistinis scenarijus, nuo viruso smarkiai nukentėjusioms kelionių agentūroms klientų laukti antrą pusmetį jau nebereikės – šios veiklos gyventojai pasiilgo labiausiai. Tiesa, bendras keliautojų skaičius šiemet vis dar bus beveik per pusę mažesnis negu 2019 m.", – komentuoja Tadas Povilauskas, banko ekonomistas.

Banko atliktos apklausos duomenimis, antra labiausiai gyventojų pasiilgta veikla yra kultūros ir sporto renginiai. Galimybės grįžti į koncertų, teatro sales, sporto arenas laukia 47 proc. respondentų. Trečioje vietoje ir nedaug atsilieka gyvi, o ne kompiuterio ekrane vykstantys susitikimai su draugais – jų ilgisi 45 proc. apklaustųjų. Šeimos šventes, tokias kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, tarp trijų labiausiai pasiilgtų veiklų minėjo 37 proc. apklaustųjų, dažniau vyresni, miestelių ir kaimo gyventojai.

Anot S.Gutauskaitės-Bubnelienės, gyventojų labiausiai pasiilgtų veiklų trejetukas akivaizdžiai rodo, kad per pandemiją mums labiausiai trūksta anksčiau savaime įprastos socializacijos, paprastos gyvenimiškos patirties.

"Paslaugomis, kurios buvo apribotos dėl pandemijos, šiemet naudosimės daugiau, nors 2019 m. lygio dar nepasivysime. Tačiau, švelninant ir atšaukiant ribojimus, tokios sritys kaip viešasis maitinimas, pramogos ir renginiai atsigaus sparčiausiai", – sako T.Povilauskas.

Mažiau svarbus iššūkis

Galimybės grįžti į restoranus ir kavines labiausiai laukia jaunimas, 18–29 metų respondentai, daugiau – sostinės gyventojai. Tarp labiausiai pasiilgtų veiklų restoranų ir kavinių lankymą minėjo 29 proc. apklaustųjų. Metinę šalies maitinimo įstaigų apyvartą bankas prognozuoja šiemet augsiant 18 proc., palyginti su 2020 m.

Kiek mažiau Lietuvos visuomenė pasiilgusi sporto klubų ir baseinų (21 proc.), kino teatrų (17 proc.), grožio ir SPA paslaugų (13 proc.).

Mažiausiai gyventojai ilgisi gyvų profesinių renginių, konferencijų – šiuos dalykus tarp savo prioritetų minėjo dešimtadalis apklaustųjų. Galimybės grįžti prie įprasto nenuotolinio darbo, mokymosi ar studijų laukia 13,5 proc. respondentų. Tiesa, čia išsiskiria studentai, kurių net 60 proc. pripažįsta pasiilgę tiesioginių studijų.

"Ryšys su šeima, artimaisiais ir draugais yra vienas svarbiausių gyventojų prioritetų, o nuotolinis darbas ir mokymasis žmonėms, panašu, nėra toks jau didelis iššūkis, nes palyginti nedidelė visuomenės dalis įprastą darbą ar tiesioginius profesinius renginius įvardija tarp dalykų, kurių pasiilgo labiausiai. Labiau tiesioginės profesinės veiklos ir renginių pasiilgo vadovai, tam tikrose srityse, pavyzdžiui, pardavimo, dirbantys žmonės. Tai rodo, kad ir pasibaigus pandemijai darbo pobūdis gali būti kitoks, vis dažniau dirbsime nuotoliniu būdu ar jungsimės prie nuotolinių konferencijų net ir tada, kai tam nebebus būtinybės dėl viruso, nes taip tiesiog greičiau, patogiau ar efektyviau", – atkreipia dėmesį S.Gutauskaitė-Bubnelienė.